Tačiau ši iniciatyva švietimo bendruomenėje sulaukė ir gana prieštaringų reakcijų.

Egzaminus laikyti reikės ne visiems?

Pagal svarstomą koncepciją būtų galima atsisakyti praktikos, kai galimybė gauti brandos atestatą tiesiogiai priklauso nuo valstybinių egzaminų rezultatų. Valstybiniai egzaminai liktų kaip priemonė atrinkti kandidatus į aukštąsias mokyklas, o pats atestatas būtų išduodamas pagal mokymosi pasiekimus ir mokyklinius įvertinimus.

ŠMSM atstovai tikina, kad toks pokytis leistų „demokratizuoti“ brandą – gauti atestatą galėtų daugiau jaunų žmonių, nebūtų patiriama tokio didelio streso, o egzaminai taptų studijoms skirta atrankos priemone.

Kritikai: rizika sumenkinti švietimo kokybę

Kai kurie ekspertai bei mokyklų atstovai tokią idėją vertina labai skeptiškai. Jų nuomone, brandos atestato atskyrimas nuo egzaminų reikštų žingsnį atgal ir galėtų sumenkinti šio dokumento vertę.

Kritikai sako, kad:

  • valstybiniai egzaminai yra objektyviausia vertinimo forma, leidžianti palyginti mokinių žinias visoje Lietuvoje;
  • atsisakius vienodo vertinimo, kiltų problemų mokyklas reitinguojant, vertinant mokymosi kokybę ir užtikrinant objektyvumą;
  • būtų sudėtinga išlaikyti aukštesnius pasiekimų standartus, o švietimo sistema galėtų iš dalies prarasti prestižą.

Kai kurie pedagogai atvirai teigia, kad tokie pokyčiai būtų „švietimo sistemos diskreditavimas“.

Kita pusė: egzaminai – ne vienintelė brandos matavimo priemonė

Vis dėlto dalis švietimo ekspertų palaiko ŠMSM iniciatyvą. Anot jų:

  • brandą turėtų rodyti ne vienas egzaminas, o nuolatiniai mokymosi pasiekimai;
  • dabartinė sistema sukuria perteklinį spaudimą ir ne visuomet leidžia parodyti tikruosius gebėjimus;
  • egzaminai kai kuriems mokiniams tampa „vienos dienos loterija“, o ne objektyviu pasirengimo rodikliu;
  • valstybiniai egzaminai geriau tinka kaip atrankos į universitetus priemonė, bet ne kaip baigtinis bendrojo ugdymo įvertinimas.

Idėją palaikančiųjų nuomone, brandos atestatus ir tai įvertinti padedančius matus reikėtų keisti iš esmės – labiau remtis kaupiamuoju vertinimu, projektiniais darbais ir platesniu kompetencijų supratimu.

Ko tikėtis ateityje?

Šiuo metu ŠMSM tik inicijuoja diskusiją – jokie konkretūs teisės aktų pakeitimai dar nepateikti. Ministerija žada organizuoti konsultacijas su mokyklomis, aukštosiomis mokyklomis, moksleiviais ir jų tėvais.

Neabejojama, kad debatai bus intensyvūs: diskusijos dėl brandos egzaminų turinio, formos ir tikslo Lietuvoje nuolat kelia daug emocijų. Sprendimas, kokiu keliu eiti, turės ilgalaikį poveikį visai švietimo sistemai.

Anot viceministro, tokie pokyčiai anksčiausiai galėtų įsigalioti nuo 2028 m. rugsėjo 1 d. Primename, kad dabar Lietuvoje mokyklą galima pabaigti išlaikius  2 valstybinius brandos egzaminus, o stojantiesiems  į aukštąsias mokyklas reikalingi 3 egzaminai.