Kritika: kartelės mažinimas – ne pagalba, o „švietimo pralaimėjimas“

Seimo TS-LKD frakcija neseniai paskelbtame pranešime teigia, kad siūlymas sumažinti kartelę nuo 35 iki 25 taškų yra „ne pagalba, o švietimo pralaimėjimas“. Pasak jų, toks sprendimas keičia vertinimo filosofiją: pereinama nuo aiškių, objektyvių reikalavimų prie reikalavimo „laikyti pagal žemiausius rezultatus“. 

Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad toks sprendimas siunčia klaidingą signalą: akademiniai standartai gali būti laisvai keičiami, priklausomai nuo rezultato – o tai, pasak jos, kenkia švietimo kokybei. Kritikai sako, kad mažinant kartelę nesprendžiamos tikrosios prastėjančių mokinių pasiekimų priežastys – tai yra tik „pleistras“, o ne struktūrinė reforma. 

Švietimo bendruomenės (mokyklų vadovų) nuomonė

Portalui Lrytas.lt Mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas sakė, kad kartelės mažinimas nėra idealus sprendimas, bet gali būti laikomas laikinu žingsniu. 

Jis pastebi, kad alternatyvos (pvz., pridėti taškus prie egzaminų rezultatų) taip pat turi neigiamų padarinių sistemoje, bet mažinimas bent jau yra racionalesnis sprendimas, nei nuolatinis taškų „priauginėjimas“.

Kitų ekspertų ir apžvalgininkų nuomonė 

Apžvalgininkas Paulius Gritėnas portale LRT.lt rašė, kad ministerijos sprendimas mažinti kartelę rodo „švietimo degradacijos strategiją“, kai sisteminiai iššūkiai (pvz., blogėjančios mokinių žinios) sprendžiami ne per pedagogo ar mokyklų stiprinimą, o per reikalavimų sumažinimą. 

Jis taip pat kritikuoja tai, kad ministerija, anot jo, „neigia realybę“, o sprendimai esą daromi remiantis modeliavimais ir prognozėmis (pvz., skaičiuojama, kad dalis mokinių neišlaikys matematikos egzaminų esant 35 taškų kartelės lygiui), o ne giliau nagrinėjant esamas problemas. 

Ministerijos bei švietimo institucijų argumentai

ŠMSM siūlymu mažinti kartelę grindžiama modeliavimu: vienas iš argumentų – kad esant 35 taškų ribai per didelė tikimybė, jog kai kuriuos egzaminus (pvz., matematikos B lygio) neišlaikys labai daug abiturientų. Anot viceministro Jono Petkevičiaus, naujos prognozės rodo, jog B lygio matematikos egzamino gali neišlaikyti net net iki 70 % laikančiųjų. 

Ministerija teigia, kad kartelės sumažinimas iki 25 taškų (jei bus patvirtintas) padėtų labiau atitikti „realias mokinių bazines žinias“, o ne išlaikyti labai aukštą kartelę, kuri, pasak jų, gali būti nepasiekiama daugeliui. Taip pat pratęstas laikas: mokiniai net iki vasario 15 g. gali spręsti, kokius egzaminus laikys, bus galima ir perlaikyti matematikos egzaminą dar tais pačiais metais. 

Mokinių nuomonė

Dalis mokinių teigia, kad pridėti 10 taškų prie egzaminų rezultatų (kaip buvo nuspręsta 2025 m.) nėra teisėta“ sprendimas, o tiesiog bandymas išsisukti iš keblios padėties. 

Kitose viešosiose diskusijose (pavyzdžiui, socialinėje žiniasklaidoje) keliami klausimai, ar mažinant kartelę nesumažės mokinių motyvacija siekti žinių – bus siekiama tiesiog išlaikyti egzaminą, bet ne pagilinti žinias.

Verdiktas: kokia iš esmės visuomenės nuomonė dėl egzaminų kartelės?

  • Dalis ekspertų mano, kad kartelės mažinimas yra būtinas laikinas sprendimas: tai padėtų sumažinti skaičių mokinių, kurie neišlaiko egzaminų dėl per aukštos kartelės, ypač kai modeliavimai rodo didelę neišlaikymo riziką.
  • Dalis politikų, mokyklų vadovų ir švietimo apžvalgininkų baiminasi, kad šis sprendimas pakenks ilgalaikei švietimo kokybei: jis gali sumažinti reikalavimus ir paskatinti be apribojimų keisti standartus.
  • Nuogąstaujama, kad problemos, susijusios su prastais mokinių pasiekimais, nenagrinėjamos iš esmės: sprendžiama pasekmė (neišlaikymas), o ne priežastys (pvz., mokymo kokybė, paruošimas egzaminams).