Gruzinė Mariami Silagadze Lietuvą pasirenka jau antrą kartą. Šįkart – studijos Kauno kolegijoje. Būsimoji socialinio darbo specialistė priėmė nelengvą iššūkį – nepabūgo mokslus krimsti lietuvių kalba. „Taip, aš kalbu lietuviškai“, – pristato save viešnia iš Gruzijos ir pasakoja apie gimtosios šalies ir Lietuvos panašumus bei skirtumus.

Kiek laiko gyveni Lietuvoje? Ar laikas daro pokyčius?

Į Lietuvą atvykau praeitų metų rugsėjį studijuoti Kauno kolegijoje. Beje, tai ne pirmas vizitas. 2013 metais jūsų šalyje savanoriavau ir per tą laiką manyje labai daug kas pasikeitė. Tapau labiau savimi pasitikinti, nepriklausoma. Nepriklausomybė ir Lietuva – tai simboliai, kurie yra šalia kitų svarbių mano gyvenimo simbolių, stiprinančių, auginančių mane kaip asmenybę.

Ką gali pasakyti apie šią Baltijos šalį? Kaip čia jautiesi?

Noriu akcentuoti du dalykus. Visų pirma, žinokite, aš myliu jūsų šalį, man Lietuva yra laisvės simbolis. Mums, gruzinams, didelį įspūdį daro jūsų tautos drąsa ištariant sovietams „ne“. Sakome, jog Lietuva yra ryžtinga ir didinga, nes pirmoji iš Baltijos šalių praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje žengė į nepriklausomybę.

Antrasis akcentas, jog Lietuvoje ir savo studijų mieste – Kaune – aš jaučiuosi ramiai ir jaukiai. Man labai patinka gamta, todėl esu laiminga, kad galiu matyti žalius miestus – čia tiek tiek daug išpuoselėtų parkų ir kitų žaliųjų erdvių. O kiek čia daug gražių ežerų!

Visas interviu – Kauno kolegijos leidinyje "Diktum Faktum"