„Kelionė prasidėjo ankstų balandžio 24-osios rytą. Mokinius lydėjo specialybės mokytoja Vilma Gudeikaitė. Kupini vilčių ir svajonių apie ateinančias nuostabias savaites lipome į lėktuvą itin pakiliai nusiteikę. Kelionė truko apie dvi valandas. Pirmoji stotelė - Frankfurto oro uostas. Čia persėdome į kitą lėktuvą, kuris mus nuskraidino į Sofiją (Bulgarija). Grįžome viena valanda į praeitį, tačiau apžavėti vaizdų iš paukščio skrydžio ir pirmą kartą iš aukštai išvydę kalnus, jautėmės lyg rojuje. Deja, netrukus šią pakilią būseną aptemdė pirmieji iššūkiai: turėjome susirasti Sofijos autobusų stotį. Nuskridę nuo namų daugiau nei 2000 km, supratome, kad išvykome iš lietuviškai/angliškai/rusiškai kalbančių šalių regiono, o ir valiuta, kuria parduodami metro bilietai - ne eurai, o lievai. Pamanę, kad išsikeisti pinigų nepavyks ir teks 30 min. iki stoties su visais lagaminais pėdinti pėsčiomis, netikėtai sutikome vyriškį, kuris išvydęs mūsų sutrikusius veidus, mielai sutiko padėti. Džiugią akimirką netrukus vėl keitė nusivylimas: pamatę remontuojamą, beveik nugriautą stoties pastatą nepatikėjome, kad iš čia kas nors mus nuveš į Graikiją... Buvome apstulbę: traukinys atrodė senas, apipaišytas grafičiais, o mes - bene vieninteliai keleiviai. Kelionė turėjusi trukti 8 val., dėl kelio darbų užsitęsė, tačiau su linksma dėstytoja Vilma, ji neprailgo. Sustojimas po sustojimo, pilnas vagonas mūsų skardaus lietuviško juoko ir po 11val. kelyje jau sutemus pagaliau atvykome į Salonikus. Perone mūsų laukė priimančiosios  organizacijos „Cosmos studies“ vadovas Ted Papas ir darbuotojai Antigonė, Džordžija. Jie mus palydėjo į viešbutį „Vergina“. Pasidaliję kambarius, surengėme lietuvišką pikniką kambario terasoje ir gėrėjomės vaizdais į jūrą ir naktinį miestą.

Mūsų viešnagė prasidėjo turu po Salonikų miestą Priimančiosios organizacijos atstovai mums paaiškino, kaip vyks praktika ir nurodė vietas, kurias būtina aplankyti Graikijoje. Iš karto supratome, kad ritmas šiame pasaulio krašte juda truputį kitaip nei mūsų gimtinėje. Žmonės labiau atsipalaidavę ir daugiau šypsosi, jie niekur neskuba ir visada mėgaujasi gyvenimu. Nors pirmosiomis dienomis jautėmės lyg patekę į lietuvišką vasarą, graikai patikino, kad dar yra šalta, dėvėjo rudeninius batus ir striukes, bei prisakė truputį palaukti prieš lipant į vandenį.
 
Mūsų darbas įmonėje „Virgina TV“ prasidėdavo nuo 10 val. ryto ir trukdavo iki pusiaudienio. Praktikos vadovas Theodoras, grafikos dizaineris, video montuotojas, kaip vėliau sužinojome dar ir trumpametražių filmų režisierius. Jam buvo patikėta vertinti ir prižiūrėti mus ir mūsų darbus. Praktikos metu mums reikėjo sukurti sieninius fonus trims skirtingoms televizijos laidoms, už laidos vedėjų ir svečių nugarų; subtitrus ir naujus logotipus. Darbas kiekvieną dieną buvo įdomus ir mums patiko. Dieną mes dirbdavome, o po darbo daug vaikščiodavome mieste. Dažnai nesitikėdami atrasdavome kokią nors žymią vietą, populiarią aikštę ar antikinius griuvėsius, kurių mieste buvo pilna. Salonikai - miestas, kuris gyvuoja du tūkstančius metų ir yra senesnis už Lietuvą du kartus, todėl apsilankyti čia tikrai verta, o ir pamatyti yra ką. Prisižiūrėję miesto vaizdų, dar buvome nuvykę ir prie jūros, ir į kalnus, vaikščiojome žymiame Narvesenų skevere ir net kopėme į Olimpą, didįjį dievų kalną, kurį (esant geram orui) buvo galima matyti ir pro viešbučio langus, nes jis tik už 70km.
 
Mes, lietuviai, įpratę vaikščioti pėstute, nors graikams tai atrodė neįtikima. Taigi, kas rytą sočiai papusryčiavę, per 1 val. nužingsniuodavome iki darbovietės. Juk tai - ne vargas, bet malonumas. Grįždami pietaudavome ar vakarieniaudavome mieste. Graikijoje yra daug greito maisto užkandinių.  Teko ragauti tradicinių patiekalų, skanėstų: keptų baklažanų, „Suvlaki“ (tai šašlykas ant medinio pagaliuko), „Gyros“ (panašus į kebabą, tik vietoj kopūstų dedamos bulvytės-fri ir viskas sudedama į pitą). Maisto graikai užsisako pilną stalą ir mėgaujasi visą vakarą.
 
Turistiniuose giduose dažnai minima, kad Salonikai - filosofo Aristotelio gimtinė ir Aleksandro Makedoniečio tėviškė. Įsitikinome, kad Salonikuose aktyvus ir naktinis gyvenimas: čia daug jaunų žmonių studentų, o vasaros metu suguža ir turistai iš viso pasaulio, nes visai netoli, vos už 50 km - nuostabiausi Graikijos pliažai. Lankydamiesi kavinėse, muzikos baruose, mes išmokome šiek tiek graikiškų žodžių: „Jasas“ – tai lyg pasisveikinimas su draugu, kaip „sveikas“, o kartu ir atsisveikinimas „iki“; „Kalimera“– oficialus pasisveikinimas „laba diena“; „Kalinichta“ – „labas vakaras“, „Farmakeo“ – „vaistinė“, „Orea – „gražu“; „Evcharisto“ – „ačiū“.
 
Nepastebimai bėgo savaitė po savaitės. Buvome nuolat užimti darbu televizijoje, mėgavomės Graikijos vaizdais, vasariška saule, suradome naujų draugų, sukaupėme daugybę įspūdžių. Paskutines stažuotės dienas skyrėme lauktuvių pirkimui ir atsisveikinimams. Paskutinį vakarą praleidome žiūrėdami į Egėjo jūron besileidžiančią saulę. Ryte jau riedėjom traukiniu į Bulgariją, o iš jos lėktuvu per Lenkiją į Lietuvą. Jautėmės keistai aplinkui girdėdami gimtąją kalbą, - visi susižvalgę viens kitam pritarėm, kad „visur gerai, bet namuose geriausia!“.
 
Įspūdžių tikrai daug. Dar ilgai nepamiršime šios nuostabios kelionės, nuostabių Graikijos vaizdų ir ten sutiktų žmonių, o įgyta praktinė patirtis labai pravers ateityje.“
 
Asta Gėgžnaitė, būsimoji tekstų rinkėja-maketuotoja (TR-13/1 gr.)