Tačiau tinkamai pasiruošus, studijų mugės gali tapti vienu svarbiausių žingsnių renkantis studijų kryptį.
Lietuvoje kasmet žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį vyksta didieji studijų ir karjeros Lietuvoje renginiai. Artimiausia jų - vasario 24 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykstanti Aukštųjų mokyklų mugė. Mūsų šalies aukštosios mokyklos dalyvauja ir regioninėse mugėse bei organizuoja atskirus pristatymus mokyklose, atvirų durų dienas. Taip pat organizuojamos ir kiek mažesnės apimties studijų užsienyje parodos.
Kodėl verta dalyvauti studijų parodose?
Tikriausiai tarp šio straipsnio skaitytojų pasitaikys ir nemažai skeptikų, teigiančių, kad informacijos apie studijas ir taip apstu internete bei spaudoje (mūsų kasmet leidžiamas žurnalas „Kur stoti“): čia kaip ant delno pateikiami programų aprašai, priėmimo reikalavimai, konkursiniai balai.
Tačiau gyvas pokalbis turi vieną esminį pranašumą – galimybę užduoti klausimus, atitinkančius būtent jūsų (ne klasės draugo) situaciją.
Studijų mugėje vienoje vietoje galite sutikti:
- priėmimo komisijų atstovus;
- studijų programų vadovus;
- dėstytojus;
- esamus studentus;
- karjeros konsultantus ir kt.
Tai proga ne tik išgirsti aktualią informaciją, bet ir pajusti atmosferą: kaip su jumis bendraujama, ar atsakymai konkretūs, ar atvirai kalbama apie sunkumus ir iššūkius, ar viską bandoma užglaistyti ir pagražinti.
Dažniausia klaida – eiti tik pasižvalgyti
Dalis gimnazistų į muges vyksta neturėdami plano. Jie tiesiog prieina prie stendo ir klausia:
Ar į šią studijų programą sunku įstoti?
Koks buvo mažiausias įstojusiųjų konkursinis balas?
Tokie klausimai nėra blogi, bet jie – itin paviršutiniški, nekonkretūs. Į juos dažniausiai ir atsakoma standartinėmis frazėmis.
Taigi tam, kad apsilankymas teiktų naudos, verta pasiruošti iš anksto:
- Išsirinkite 2–4 dominančias studijų kryptis.
- Greitai peržvelkite programų aprašus internete.
- Pasitikrinkite priėmimo reikalavimus.
- Susirašykite konkrečius klausimus (t. y. kas liko neaišku peržiūrėjus viešai skelbiamą informaciją).
Tuomet mugėje ne tiesiog klaidžiosite tarp stendų, o kryptingai ieškosite atsakymų į aktualius klausimus.
Kokių klausimų verta užduoti parodos dalyviams?
Studijų programų, centrų vadovai ar priėmimo komisijos atstovai pateiks tikslią informaciją. Verta teirautis:
- Kuo ši programa skiriasi nuo panašių kitose aukštosiose mokyklose?
- Kur dažniausiai įsidarbina absolventai?
- Kiek studentų baigia studijas laiku, t. y. neima akademinių atostogų?
- Ar įmanoma pereiti iš mokamos vietos į valstybės finansuojamą?
- Ar galima po pirmo kurso keisti studijų programą?
- Kokios praktikos galimybės siūlomos Lietuvoje ir užsienyje?
- Ar studijas realu suderinti su darbu?
Jei jūsų situacija nestandartinė, pavyzdžiui, nelaikote tam tikro brandos egzamino, mokyklą baigėte užsienyje, bet norite studijuoti Lietuvoje ir pan., būtinai tai aptarkite. Gyvas pokalbis dažnai padeda greičiau išsklaidyti abejones, palyginus su ilgais susirašinėjimais el. paštu.
Studentai – pats objektyviausias „informacijos šaltinis“
Prie stendų dažnai galima sutikti ir pačių studentų. Jų patirtis – itin vertinga.
Galite paklausti:
- Kiek realiai laiko per savaitę užima studijos?
- Ar daug studentų dirba?
- Kiek sudėtingi pirmieji studijų metai?
- Ar dėstytojai paslaugūs, linkę padėti?
- Ar dar kartą rinktųsi šią programą?
- Kokia situacija su bendrabučiais ir stipendijomis?
Tokie klausimai leidžia išsiaiškinti ne tik visus akademinius niuansus, bet ir tikrąją studentų kasdienybę, o ji dažnai nulemia studijų sėkmę.
Užduokite klausimų ir apie darbo rinką
Daugelyje parodų organizuojami seminarai, diskusijos apie darbo rinkos tendencijas, ateities profesijas, dirbtinio intelekto įtaką, verslo poreikius ir pan. Net jei dar neapsisprendėte dėl konkrečios specialybės, tokie pranešimai padeda suvokti platesnį kontekstą.
Kartais klausantis seminarų, diskusijų galima maždaug išsiaiškinti, gebėjimų reikės po 4–5 metų.
Kaip nepasiklysti tarp informacijos gausos?
Studijų mugės dažnai trukti visą dieną ar net 2 dienas, todėl svarbu planuoti laiką:
- Pirmiausia aplankykite jus labiausiai dominančius stendus.
- Užsirašykite esminius atsakymus.
- Jei leidžiama, informaciją nusifotografuokite.
- Nepersistenkite – geriau keli kokybiški pokalbiai nei dešimt paviršutiniškų.
Jei vykstate iš kito miesto, verta suplanuoti dieną iš anksto: peržiūrėti renginio programą, pasižymėti dominančius seminarus.
Trumpa istorija: kai pokalbis pakeičia pirmines nuostatas
Ne vienas moksleivis pasakoja, kad į studijų mugę vyko jau beveik apsisprendęs, tačiau po pokalbio su studentais ar programos kuratoriumi pakeitė nuomonę. Kartais paaiškėja, kad studijų programa labiau orientuota į teoriją, arba atvirkščiai – siūloma daugiau praktikos nei kitur.
Tokie niuansai dažnai neatsispindi programos apraše, bet išryškėja gyvo pokalbio metu.
O ką daryti po mugės? Kas toliau?
Svarbiausias darbas prasideda grįžus namo.
Per 1–2 dienas:
- Peržiūrėkite užrašus.
- Palyginkite programas pagal aiškius kriterijus (kaina, trukmė, praktikos, karjeros galimybės).
- Jei liko neaiškumų, paieškokite informacijos, užduokite klausimų studentų grupėse, forumuose ir kt.
- Aptarkite pasirinkimus su tėvais, mokytojais ar karjeros konsultantu.
Jei reikia, užsiregistruokite į atvirų durų dieną – tai dar vienas žingsnis prieš priimant galutinį sprendimą.
Svarbiausia – ne lankstinukai, bet žinių bagažas
Studijų mugėse niekas sprendimo ant lėkštutės nepadės: čia tiesiog galite užduoti klausimus, „pasimatuoti“ lūkesčius ir susidaryti realistišką vaizdą apie būsimą studijų kelią.
Didžiausią naudą iš tokių renginių gauna tie, kurie ateina turėdami tikslą, klausimų sąrašą ir pasirengę klausytis ne tik tų faktų, kuriuos norisi išgirsti, bet ir tos informacijos, kurią iš tikrųjų svarbu žinoti.
Tuomet vietoje namo parsivešite ne tik lankstinukų ir dovanėlių, bet ir kur kas vertingesnį „prizą“ – aiškesnį sprendimą, susijusį su jūsų ateitimi.
