„Unifresher“ 2025 m. socialiniuose tinkluose apklausė 20 tūkst. studentų: jų buvo prašoma įvertinti svarbiausius veiksnius renkantis universitetą. Studentai turėjo įvertinti įvairius akademinius ir gyvenimo būdo veiksnius bei sudėlioti juos prioriteto tvarka.

„Unifresher“ – Didžiojoje Britanijoje įkurta skaitmeninė platforma, besidalijanti įžvalgomis apie studentų gyvenimą, geriausius studijų miestus, apgyvendinimą, finansinius reikalus ir kt.

Taigi, apklausos duomenys parodė, jog reitinguojant universitetus svarbiausi veiksniai yra:

  • Finansinis prieinamumas / įperkamumas: 33 %;
  • Studijų kokybė: 26 %;
  • Absolventų įsidarbinimo perspektyvos: 25 %;
  • Socialinis gyvenimas: 15 %.

Studentai daugiausia dėmesio skiria karjerai ir studijų kokybei, tačiau taip pat atsižvelgia ir į didėjančias gyvenimo išlaidas bei finansavimo galimybes.

Kelios išskirtinės tendencijos:

  • Vis tik svarbiausias rodiklis atsižvelgiant ir į akademinius, ir į gyvenimo būdo veiksnius – finansinis kriterijus (įperkamumas). 
  • Dėstymo kokybė – svarbesnė nei universiteto prestižas: studentai pirmenybę teikė vertei ir patirčiai, o ne reputacijai. 
  • Ir nors socialinis gyvenimas nėra prioritetų sąrašo viršuje, tačiau jis – svarbesnis nei, pavyzdžiui, aukštosios mokyklos vykdomi moksliniai tyrimai ar reitingai. 

(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/20397.jpg?1770807391)

Taigi, studentų sprendimas, į kurį universitetą stoti, priklauso nuo įvairių veiksnių — nuo asmeninių prioritetų iki socialinių ir ekonominių aplinkybių. Remiantis naujausia analize ir tyrimų duomenimis, toliau straipsnyje trumpai aprašomi svarbiausi kriterijai, į kuriuos studentai (o dažnai – ir tėvai) atsižvelgia rinkdamiesi universitetą.
 

1. Studijų programos turinys ir kokybė

Studentai prioritetą teikia studijoms, kurios atitinka jų pomėgius, gebėjimus ir būsimos karjeros planus.

Dažnai svarbiausias ne universiteto vardas, o tai, kaip gerai studijų programa paruošia karjerai ar tolesniems mokslams. 

Svarbu įvertinti, ar studijų turinys atitinka asmeninius interesus ir stipriąsias puses. 

Dažna klaida – rinktis populiarią studijų programą nepasigilinus į turinį. Dėl to studijos gali teikti negatyvias patirtis, o ateities perspektyvos gali būti nepriimtinos. 

2. Kainos, finansavimas ir stipendijos

Išlaidos — vienas iš svarbiausių faktorių: daugeliui jaunų žmonių aktuali studijų kaina, gyvenimo kaštai bei galimybės gauti stipendiją ar finansinę pagalbą.

Studijų ir gyvenimo išlaidos dažnai lemia, ar studentas apskritai nuspręs stoti į tam tikrą universitetą, kokią šalį studijoms pasirinks ir kt. 

Remiantis apklausomis, net iki 95 % tėvų su studijomis susijusius kaštus laiko  vienu pagrindinių sprendimą lemiančių veiksnių. 

Skirtumas tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų, stipendijų ir kitų paramos priemonių gali reikšmingai paveikti pasirinkimą.

3. Karjeros perspektyvos ir įsidarbinimo galimybės

Studentai dažnai vertina ir tai, ar universitetas suteikia galimybių įsidarbinti po studijų.

Pavyzdžiui, ar yra galimybė atlikti praktiką, kokie aukštosios mokyklos ryšiai su verslu bei, galiausiai, vertinama absolventų įsidarbinimo statistika.

Dažniau pasirenkami universitetai, kurių absolventai randa gerai apmokamus darbus, taip pat vadinamąjį stiprų profesinį tinklą turinčios aukštosios mokyklos. 

4. Vieta ir gyvenimo kokybė

Studijų miestas taip pat vaidina nemažą vaidmenį. Pavyzdžiai:

Miestai, kuriuose geresnė infrastruktūra, daugiau kultūros renginių ir laisvalaikio galimybių, dažnai laikomi patrauklesniais būsimiems studentams. 

Kai kuriems studentams svarbus ir atstumas: ar miestas arti namų. Pavyzdžiui, kai kurie studentai iškart žino, jog nori gyventi užsienyje. 

Taigi, gyvenimo kokybė gali lemti ne tik studijų patirtį, bet ir bendrąjį pasitenkinimą.

5. Universiteto reputacija ir reitingai

Nors kai kuriems studentams universiteto vardas ar tarptautiniai reitingai vis dar svarbūs, dažniausiai vis tik svarbiau studijų programos turinys ir finansinis aspektas. 

Reitingai gali būti naudingi tik tuomet, kai studentai lygina panašias studijų programas ar universitetus tarpusavyje.

6. Socialiniai ir asmeniniai veiksniai

Stipriai paveikti pasirinkimą gali draugų, šeimos, dabartinių studentų ar absolventų rekomendacijos. 

Studentai dažnai lankosi universitetų rengiamose atvirų durų dienose, socialiniuose tinkluose bendrauja su studentais ir renkasi aukštąją mokyklą pagal realią patirtį, o ne universiteto piešiamą paveikslą. 

Taigi, asmeninė patirtis ir socialiniai ryšiai gali daryti didesnę įtaką nei oficialūs rinkodaros šaltiniai.

7. Pasirinkimo proceso pokyčius lemia ir technologijos

2026 m. būsimieji studentai vis dažniau naudojasi skaitmeniniais įrankiais — ne tik socialiniais tinklais, bet ir virtualiais turais, DI įrankiais (pvz., ChatGPT) ir kitais šaltiniais, padedančiais susirinkti aktualiausią informaciją apie studijas, gyvenimą ir karjeros galimybes. 

Taigi, apibendrinant, renkantis universitetą reikėtų įvertinti ne tik prestižą ir reitingų lenteles, bet ir dažniausiai nepakankamai įvertinamus veiksnius, pavyzdžiui, ar išgalėsite studijuoti tame universitete ir gyventi tame mieste, studijų kokybę bei socialinius ir asmeninius veiksnius.  

(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/20401.jpg?1770807845)

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė