1. Gaureliai yra pirštiškos išaugėlės plonajame žarnyne. Jos padengtos vienasluoksnio epitelio ląstelėmis. Būtent šios ir yra vadinamos žarnų ląstelėmis (enterocitais). Šios ląstelės turi membranoje mikrogaurelius.

Nesumaišykite gaurelio ir mikrogaurelio. Taip pat nesumaišykite gaurelių, mikrogaurelių ir mikroplaukelių (blakstienėlių). Gaurelis – pirštiška išauga plonajame žarnyne, padengta vienasluoksnio epitelio ląstelėmis. Mikrogaurelis – membranos išlinkimai, išgaubimai, kurie padidina paviršiaus plotą. Mikroplaukeliai (blakstienėlės) yra virpamojo epitelio ląstelėse, kurios iškloja pvz., trachėją, bronchus.

2. Atsiranda 2 naujos temos virškinimo sistemoje: skaidulų ir nesubalansuotos mitybos reikšmė.

3. Reikia išmanyti kraujo krešėjimo mechanizmą. Pažeidus kraujagyslę, trombocitai prilimpa prie pažeistos vietos ir išskiria medžiagas, kurios aktyvina krešėjimo faktorius plazmoje. Protrombinas virsta trombinu, o šis fibrinogeną paverčia netirpiu fibrinu. Fibrino siūlai sudaro tinklą, į kurį įstringa kraujo ląstelės – susidaro krešulys, stabdantis kraujavimą.

4. Reikia žinoti AB0 ir Rh kraujo grupių sistemas. ABO reikėtų daugiau išmanyti kraujo perpylimo kontekste, o Rh sistemą daugiau nėštumo kontekste (kai skiriasi nėščiosios ir vaisiaus rezus faktorius).

5. Atsiranda 2 naujos temos kraujotakos temoje: širdies automatizmas ir elektrokardiogramos.

Širdis turi savo ritmo vedlį (sinusinį mazgą), kuris generuoja impulsus širdies susitraukimui. Impulsai sklinda per prieširdžius ir jie susitraukia. Kitas mazgas, AV, sukuria trumpa vėlavimą, kad prieširdžiai spėtų pilnai ištuštėti ir perduoda impulsą į skilvelius. Skilvelius impulsas pasiekia per Purkinje skaidulas.

Elektrokardiogramos yra širdies elektrinio aktyvumo įrašas. Tačiau tai nėra tiesioginis mechaninių įvykių širdyje matavimas, ir iš jo negalima nustatyti nei susitraukimo jėgos, nei kraujospūdžio. Tačiau kiekvienas EKG įrašo nuokrypis rodo elektrinį įvykį širdyje, kuris yra susijęs su vėlesniu mechaniniu įvykiu.

6. Sistolinis spaudimas parodo DIDŽIAUSIĄ (120) spaudimą į aortą, pilnai susitraukus skilveliui. Diastolinis spaudimas parodo spaudimą prieš pat atsidarant aortos vožtuvams, prieš pat išstumiant kraują į aortą (80).

7. Imuniteto temoje atsiranda 3 gynybos linijų koncepcija.

1-oji linija (nespecifinė): fiziniai ir cheminiai barjerai – oda, gleivinės, ašaros (lizocimas), skrandžio rūgštis. Stengiasi neįleisti!

2-oji linija (nespecifinė): jei priešas prasiveržė – fagocitai (pvz., neutrofilai, makrofagai) "ryja" svetimus antigenus; uždegimas (paraudimas, patinimas, skausmas, karščiavimas) – lokalizuoja infekciją.

3-oji linija (specifinė): limfocitai (T ir B) atpažįsta konkretų antigeną (svetimą molekulę) ir ima veikti tik prieš jį. Formuojasi imuninė atmintis.

8. Vakcina vs. serumas – ne tas pats!

Vakcina: sudėtyje yra antigenų (susilpnintų ar negyvų sukėlėjų, jų dalių). Skatina organizmą patį gaminti antikūnus ir formuoti atminties ląsteles (aktyvus dirbtinis imunitetas).

Serumas: sudėtyje yra antikūnų. Suteikia greitą, bet laikiną apsaugą (pasyvus dirbtinis imunitetas).

9. Antibiotikai nenužudo bakterijų, kaip ir antikūnai dažniausiai nenužudo ligos sukėlėjų. Antibiotikai paveikia konkrečias struktūras bakterinėje ląstelėje, pvz. ribosomas, fermentus, kurie gamina sienelę, todėl blokuojama baltymų sintezė/sienelės sintezė. Antikūnai gali surišti antigenus, kad šie neplistų po organizmų, pažymėti juos, kad būtų įvykdyta fagocitozė ir t.t

Antibiotikais negalime gydyti virusinių infekcijų!

10. Virusai yra neląstelinės sandaros, jie turi genomą (RNR, DNR) apsuptą kapside, virusai gali turėti membraninį apvalkalėlį. Bakterijos jau yra prokariotiniai, ląsteliniai organizmai, turinys sienęlę, ribosomas, nukleoidą ir t.t

11. ŽIV atveju reikėtų suvokti, kad šis virusas nusitaiko ir užkrečia imuninės sistemos "vadą" - T4 (helperius) limfocitus. Jei šios ląstelės žūsta, išskiriama mažiau citokinų, kurie nebeskatina antikūnų sintezės, fagocitozės, todėl žmogui tampa pavojingos bet kurios kitos infekcinės ligos.

12. Nagrinėdami klausimus, kur ir ko daugiausia yra įsiurbiama, remkitės duomenimis apie paviršiaus plotą.

Faktas, jog daugiausia visko įsiurbiama į kraują plonosiose žarnose (esant virškinimo temoje), tačiau kur daugiausiai vandens grąžinama (reabsorbuojama) į kraują: henlės kilpoje, proksimaliniame kanalėlyje, ar surenkamajame?

Reikia daugiau duomenų į tai atsakant.

Iš čia kelia pastebėjimai: įprastai daugiausia vandens įsiurbiama į organizmą plonosiose žarnose, o daugiausia vandens organizmai susigrąžina proksimaliniame kanalėlyje.

Tikėtina, jog dykumos žinduolių atveju daugiausia vandens gali būti grąžinama ir Henlės kilpoje.

13. Šalinimo temoje atsiranda dializės tema. Dializė – "dirbtinis inkstas". Kai inkstai nustoja veikti, dializės aparatas išvalo kraują nuo šlapalo ir kitų toksinų, pašalina vandens perteklių, remdamasis difuzijos ir osmoso principais per pusiau pralaidžią membraną.

14. Neurobiologijoje atsiranda naujų temų kaip veikimo potencialo susidarymas, raumenų susitraukimas.

Veikimo potencialas - jonų "tūsas" neurone. 3 esminiai įvykiai ir būsenos:

Ramybės būsena: neurono vidus daugiau neigiamas. Natrio daugiau už neurono, o kalio jonų neurono viduje.

Veikiant dirgikliui, galėtų atsidaryti natrio kanalai.

Depoliarizacija: natris plūsta į neurono vidų kaip cunamis, ir stebimas elektrinio krūvio teigiamėjimas.

Repoliarizacija: atsidaro kalio kanalai,todėl kalis juda iš neurono ir stebimas elektrinio krūvio neigiamėjimas.

Siurblys herojus: natrio-kalio siurblys viską gražiai atstato į pradinę padėtį, ramybės būseną.

Raumens susitraukimas prasideda, kai motorinis neuronas per sinapsę perduoda impulsą raumeninei skaidulai – išsiskiria acetilcholinas, sukeliantis veikimo potencialą, kuris per T vamzdelius pasiekia sarkoplazminį tinklą. Iš jo išsiskiria kalcio jonai, kurie prisijungia prie troponino ant aktino siūlų, todėl pasislenka tropomiozinas ir atidengiami prisijungimo centrai. Miozino galvutės, naudodamos ATP, jungiasi prie aktino ir slysta juo, traukdamos siūlus link sarkomeros centro. Daugelio sarkomerų trumpėjimas lemia visos raumeninės skaidulos, o galiausiai – viso raumens susitraukimą.

15. Nervai yra aksonų pluoštai PNS, o nervinys audinys sudarytas iš neuronų ir glijos ląstelių. Nemaišykite šių terminų - nervas ir nervinis audinys nėra sinonimai. Nuo šių metų reikia suvokti, už atsakingi juntamieji, judinamieji ir mišrūs nervai.

16. Sąlyginių refleksų centrai yra didžiuosiuose pusrutuliuose, sąlyginiai refleksai susidaro nesąlyginių refleksų pagrindu t.y derinant nesąlyginį dirgiklį ir bereikšmį. Pvz. seilių išsiskyrimas tą pačią valandą einant pietauti. Tokie pavyzdžiai kaip įrankių naudojimas, važiavimas dviračiu veikiau yra išmokta elgsena.

Vis dėlto, išmokimas yra veiksmo įsisavinimas, kartojantis situacijai. Išmokimų yra bent 6 rūšys pvz. I tipo sąlyginiai refleksai. I. Pavlovo atrasti ir tyrinėti sąlyginiai refleksai – pasyvaus išmokimo pavyzdys. Remiantis literatūra, išmoktus judesius, kuriuos galime atkartoti, teisingo maršruto suradimą, dresiravimą galėtume laikyti sąlyginiais refleksais. Vadinasi, pats sąlyginis refleksas yra išmokimo rūšis

17. Homeostazės temoje atsiranda hipoglikemijos ir hiperglikemijos sąvokos, neigiamojo grįžtamojo ryšio sąvoką, reikia žinoti odos sandarą, siejant odą su termoreguliacija.

18. Žmogaus dauginimosi temoje atsiranda nevaisingumo temos, hormoninės kontracepcijos ir natūralaus šeimos planavimo lyginimas, spermatogenezės ir oogenezės procesų lyginimas.

19. Natūralios atrankos metu atsiranda naujos rūšys, o dirbtinės atrankos metu – veislės. Veislėms būdinga mažesnė genetinė įvairovė, daugiau ligas lemiančių alelių.

20. Gyvūnų judėjimas: skeleto ir raumenų tango! Gyvūnai juda, kad rastų maisto, pabėgtų nuo plėšrūno, rastų partnerį. Judėjimas yra raumenų ir skeleto bendras darbas.

Žieduotosios kirmėlės (pvz., sliekas): neturi kieto skeleto! Turi hidrostatinį skeletą (kūno ertmė, pripildyta skysčio) ir žiedinius bei išilginius raumenis. Raumenys susitraukinėja pakaitomis, kūnas tai pailgėja ir pasiaurėja, tai sutrumpėja ir pastorėja – taip ir šliaužia.

Nariuotakojai (pvz., vabalas, vėžys): turi išorinį skeletą (egzoskeletą) iš chitino. Raumenys tvirtinasi prie egzoskeleto iš vidaus. Egzoskeletas ne tik atrama, bet ir apsauga, o svarbiausia – nelaidus vandeniui, kas leido nariuotakojams užkariauti sausumą! Minusas – augant reikia išsinerti.

Stuburiniai (pvz., žuvis, paukštis, žmogus): turi vidinį skeletą (endoskeletą) iš kaulų ir/arba kremzlių. Raumenys tvirtinasi prie skeleto sausgyslėmis.

21. Sėklai sudygti reikia vandens (drėgmės), šilumos, deguonies. Nuo šių metų reikia žinoti, kad sėkloms prisisiurbus vandens, išskiriamas giberelinas, kuris skatina virškinimo fermentų, pvz., amilazės, sintezę iš aleurono srities ląstelių. Amilazė gali hidrolizuoti krakmolą, sukauptą, sėklos endosperme.

22. Sporofitas vs. Gametofitas – neišsigąskite pavadinimų! Pavadinimas yra konspektas, ko augalas siekia savo gyvenime - subrandinti sporas arba subrandinti gametas.

Klastingiausia vieta: sporos susidarys vykstant mejozei, bet gametos jau mitozei.

Samanų gyvenime dominuoja gametofitas, o sporofitas (kotelis su sporange) auga ant jo.

Žiedinių augalų (pvz., obels) gyvenime dominuoja

sporofitas (medis), o gametofitai yra labai redukuoti ir slypi žiedo dalyse. Šis skirtumas lemia jų paplitimą ir prisitaikymą.

23. Egzamine žinotinos 5 organizmų karalystės ir 2 domenai - eukarijų ir prokariotų. Pasikartokite, kaip klasifikuojami augalai ir gyvūnai.

24. Ekologinė niša yra organizmo rolė ekosistemoje. Tai ne tik vieta, kur organizmas gyvena (buveinė), bet ir jo vaidmuo ekosistemoje: kuo minta, kas juo minta, kokius išteklius naudoja, kokias sąlygas toleruoja.

25. Besiformuojanti vs. brandi bendrija. Besiformuojanti (jauna): maža rūšių įvairovė, paprasti mitybos tinklai, daug greitai augančių, trumpaamžių rūšių, mažas detrito kiekis, silpnesni neigiamo grįžtamojo ryšio mechanizmai.

Brandi (klimaksinė): didelė rūšių įvairovė, sudėtingi mitybos tinklai, daug ilgaamžių, lėtai augančių rūšių, didelis detrito kiekis, stiprūs reguliacijos mechanizmai, didesnis stabilumas.

26. Trumpesnės mitybos grandinės reiškia daugiau maisto žmonėms! Valgydami augalinį maistą (būdami I eilės vartotojai), gauname energiją tiesiai iš gamintojų. Valgydami mėsą (būdami II ar III eilės vartotojai), gauname tik mažą dalį pirminės energijos, nes daug jos prarandama ankstesniuose lygmenyse. Todėl trumpesnės mitybos grandinės leidžia efektyviau panaudoti išteklius ir išmaitinti daugiau žmonių.

27. Žmogaus poveikius ekosistemoms reikės aiškinti arba nagrinėjant eutrofikaciją arba taršą plastiku nuo šių metų.

28. Skaidytojai virškina negyvas organines medžiagas ir panaudoja jas ląsteliniame kvėpavime, kurio metu išsiskiria CO2, H2O t.y neorganinės medžiagos.

Taip pat jie virškindami negyvus organizmus atpalaiduoja juose esančius neorganinius junginius pvz. grybai suskaido celiuliozę, todėl augalinių ląstelių citozolio turinys atsipalaiduoja į išorę. Vadinasi, skaidytojai nesiekia, kaip rašo vadovėliai, paversti organinių medžiagų į neorganines, o tiesiog šios medžiagos atsipalaiduoja į aplinką arba išsiskiria vykstant metabolizmui.

Taip pat atkreipčiau dėmesį, jog skaidytojai kaip organizmai vykdo saprotrofinę mitybą. Praėjusių metų egzaminose ne kartą iškilo ši problema - kai grupę organizmų, mintančių negyvais organizmais, galime vaidinti skaidytojais, bet jų vykdomą mitybą reikėjo įvardyti kaip heterotrofinę arba saprotrofinę.

Kiek reikia žinoti pavardžių?

Č. Darvinas (Charles Darwin): jis pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją.

K. Linėjus (Carl Linnaeus): jis sukūrė binarinę nomenklatūrą (mokslinį rūšies pavadinimą).

Kokie galimi yra eksperimentai, bandymai per egzaminą?

Kvėpavimo: Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotakos: Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą.

Organizmų funkcijų valdymas: Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus.

Augalų biologija: Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose.

Augalų biologija: ...atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (...) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Sėkmės!