Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) jau paskelbė ir pirmos matematikos valstybinio brandos egzamino dalies užduotį (išplėstinio kurso galite rasti čia; o čia - bendrojo kurso).

Pirmieji pedagogų įspūdžiai po matematikos egzamino 

Matematikas Dainius Dnindzalieta, peržvelgęs matematikos VBE I dalies užduotis, ironiškai dalijosi „receptu“, kaip pagerinti matematikos egzaminų rezultatus:

1. Egzamine pateikti dalį tų pačių užduočių (žodis į žodį, tik pakeitus skaičius), kaip ir bandomajame egzamine;

2. Apsimesti, kad čia tik sutapimas;

3. Kitose užduotyse duoti uždavinius, kurių atsakymus lengva atspėti naudojant skaičiuotuvą.

NŠA jis retoriškai klausė: „Gal kitais metais tiesiog visą bandomojo egzamino užduotį į egzaminą sudėkite? Dar pagerės situacija su matematikos rezultatais?“

Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas Audrius Miliauskas pasakojo, kad po egzamino buvo ir nusivylusių, ir netikėtai surinkusių daugiau taškų. 

Egzamino išvakarėse viena iš A. Miliausko mokinių – Viltė – bandė spėti, kad surinks 22 taškus, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius: mergina surinko 32 taškus. 

Silpniausias mokinys surinko 17 taškų, tačiau vienai mokinei pavyko surinkti beveik maksimumą – 39 taškus iš 40-ies galimų. 

Savo pastebėjimais apie matematikos egzamino pirmąją dalį pasidalijo ir mokytojas Šarūnas Vaitkus, pirmiusia pateikdamas teigiamus aspektus. 

1. Mokinių uždaviniai nenustebino, laiko jiems išnagrinėti užteko

Jei pernai mokiniai skundėsi painiomis, nematytomis sąlygomis bei laiko trūkumu, tai panašu, kad šiemet rizikos iš esmės buvo suvaldytos. Tai leido mokiniams sumažinti juos slegiančią įtampą ir padėjo efektyviai pasistūmėti išlaikymui reikalingos taškų ribos link.

Pozityvų pokytį lėmė: 1) sprendimas įtraukti daugiau slenkstinio lygio uždavinių ir prailginta egzamino trukmė; 2) darbo grupės rengtos bandomojo egzamino užduotys ir uždavinių sudėtingumo lygio aprašas; 3) organizuotos papildomos konsultacijos mokiniams aptariant bandomojo egzamino užduotį.

Galbūt tai galėjo lemti ir papildomi išoriniai, vidiniai užduoties vertintojai, tačiau tvirtai tą teigti nedrįstu.

2. Mokiniams galiausiai atslūgo įtampa

Prieš šią egzaminų sesiją, pasak Š. Vaitkaus, mokiniai jautė didelį nerimą. Labiausiai dėl praėjusių metų egzaminų organizavimo fiasko. Dauguma mokinių savo rezultatu patenkinti, o tais suteiks pasitikėjimo likusiems sesijos egzaminams.

Tiesa, pastebėta ir negatyvių aspektų. 

1. Vis dar opi akademinio sąžiningumo problema

„Pernai kalbėdami apie matematikos VBE1 modelio tobulinimą daug diskutavome apie akademinio sąžiningumo, kaip pamatinės nuostatos, užtikrinimą. Į diskusijas įsitraukė mokytojai, mokyklų administracijos, mokinių tėvai, ministerijos atstovai.

Kadangi kilo pagrįstų abejonių, ar egzaminavimo procesas buvo vykdomas be trūkumų, buvo priimtas sprendimas, jog egzamino vykdytojai privalo būti kitos, o ne tos pačios, mokyklos darbuotojai. Tuo džiaugiuosi“, - rašo mokytojas. 

Taip pat, atsižvelgiant į matematikos VBE1 užduoties specifiką (atliekama el. būdu, vertinami tik uždavinių atsakymai, atsakymą reikia pasirinkti iš duotųjų variantų arba įrašyti), buvo raginama priimti sprendimą dėl pačių klausimų ir/ar atsakymo variantų maišymo. Šis pasiūlymas atsirado po to, kai tapo aišku, jog atsakymus mokiniams perduoti vienas kitam yra paprasta, o greta sėdinčių mokinių kompiuterio ekranai aiškiai vienas kitam matomi.

Priimtas sprendimas maišyti tik uždavinių atsakymo variantų tvarką. Sprendimas riziką sumažino, tačiau mokiniai dalijasi, kad jų bendraamžiai ir toliau nesunkiai mato vienas kito ekranus, galimus sukčiavimo atvejus, tačiau apie juos pranešti nedrįsta. O kai kurie mokinai atvirai teigia, kad jų egzamino sėkmė priklauso nuo šalia sėdinčio kandidato pasiruošimo lygio.

„Siūlau toliau galvoti, kaip akademinio sąžiningumo užtikrinimą stiprinti. Pavyzdžiui, galima maišyti ir pačius klausimus bei šalia nurodyti, kuriam pasiekimų lygiui uždavinys priskiriamas“, - apie būdus tobulinti patį egzaminą kalba Š. Vaitkus.

2. Egzamino forma vis dar labai nepalanki aukščiausiųjų pasiekimų mokiniams

Kadangi vertinamas tik pateikiamas atsakymas, išauga aritmetinių ir neatidumo klaidų reikšmė. Supaprastinus - tokių klaidų per abi egzamino dalis mokiniai gali padaryti 5, jeigu siekia aukščiausio rezultato. Dėl to net ir itin rimti matematikai, matematikos olimpiadų dalyviai keletą taškų galėjo prarasti, ir tikrai ne todėl, jog pasiekimais nusileidžia kitiems.

„Taip pat atkreipčiau dėmesį į paskutinįjį egzamino uždavinį, kuris pakankamai sudėtingas ir rimtiems matematikams, tačiau gali būti išspręstas pasinaudojus paprasčiausiai skaičiuotuvu. Kai kurie stiprūs mokiniai sprendimo nesugalvojo, o gudresni ir kurie sprendimo nežinojo, tiesiog pasinaudojo minėta priemone“, - pastebėjimu dalijasi matematikas. 

3. Kelios painios uždavinių sąlygų formuluotės

Mokiniai išskyrė keletą uždavinių, kurių formuluotės jiems kėlė klausimų (aritmetinės progresijos uždavinys apie skaitymą ir vektorių algebros). Vektorių atveju formuluotė neįprasta ir reikalauja atidumo nurodant atsakymą (nors viskas išspręsta gerai), o aritmetinės progresijos atveju pateiktą klausimą galima suprasti nevienareikšmiai.

Pasak mokytojo, galime pasidžiaugti tuo, kas šiandien pavyko, ir jau rytoj pradėti galvoti, kaip egzamino modelį tobulinti.

Matematikos VBE pirmoji dalis: kaip ji vykdoma? 

Vienuoliktokai užduotimis atlikti iš viso turėjo 2 valandas.  Egzaminas vyko elektroniniu būdu, mokiniai preliminarius rezultatus ekrane pamatė iškart, kai tik baigė atlikti visas užduotis.

Pirmosios dalies VBE metu buvo galima surinkti iki 40 taškų, atitinkamai dar 60 – dvyliktoje klasėje. Minimali egzamino išlaikymo riba – 35 taškai iš 100, susumavus abiejų dalių rezultatus. 

Mokiniai egzamine galėjo naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties, jiems buvo pateikti formulių rinkiniai. Egzamino užduotis mokiniai turėjo atlikti savarankiškai neišeidami (neatsijungdami) iš elektroninės testavimo sistemos lango, nesinaudodami jokia neleistina pašaline pagalba. Elektroninėje testavimo sistemoje automatiškai fiksuojama, jei paliekamas testavimo aplinkos langas, bandoma atverti kitus kompiuterio langus, daromos ekrano nuotraukos. 

Apie tai, kad atlieka neleistiną veiksmą, mokinys yra iš karto perspėjamas. Informacija apie mokinio atliktus neleistinus veiksmus gali kelti pagrįstų abejonių dėl savarankiškumo atliekant užduotis ir rezultatų objektyvumo. Mokinys gali būti šalinamas iš egzamino arba jo darbas nevertinamas, jei naudojamasi draudžiamomis priemonėmis.

2025 metų VBE sesija

Nuo 2024 m. egzaminai buvo išskaidyti į 2 dalis: pirmoji dalis elektroniniu būdu laikoma 11, antroji – 12 klasėje, pateikiant mokiniams spausdintas (popierines) užduotis. Tiesa, išimtis – informatikos egzaminas, kurio abi dalys laikomos elektroniniu būdu. 

Iš viso pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu vyks 17 dalykų valstybiniai brandos egzaminai: ir pirmos, ir antros jų dalys. Vidutiniškai vienas dvyliktokas rinkosi laikyti 4, o vienas vienuoliktokas – 5 egzaminus. Lyginant su ankstesniais metais mokinių aktyvumas didesnis. Tai galėtų būti susiję su neberibojamu laikyti egzaminų skaičiumi. Mokiniai galėjo rinktis laikyti tiek egzaminų, kiek pageidauja.

Šių metų egzaminų rinkimosi tendencijos nesiskiria nuo ankstesnių metų. Dažniausiai mokiniai rinkosi šiuos egzaminus: matematikos – 24,2 tūkst. vienuoliktokų ir 21,6 tūkst. dvyliktokų, anglų kalbos – 22,3 tūkst. vienuoliktokų ir 19,1 tūkst. dvyliktokų, istorijos – 10,1 tūkst. vienuoliktokų ir 9,6 tūkst. dvyliktokų, biologijos – 11 tūkst. vienuoliktokų ir 9,4 tūkst. dvyliktokų.

Antrą  lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino dalį  laikys  26 tūkst. abiturientų. Šis egzaminas yra privalomas, norint gauti brandos atestatą.

Galimybė perlaikyti I egzaminų dalį

Svarbi žinia vienuoliktokams ir dvyliktokams – galimybė perlaikyti pirmas egzaminų dalis, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį. Vienuoliktokai dėl perlaikymo turės apsispręsti per 3 darbo dienas nuo pirmos egzamino dalies laikymo, o dvyliktokai norimus perlaikyti egzaminus pasirinko dar praėjusiais metais. Skaičiuojant galutinį rezultatą, bus imamas geresnis pirmos dalies įvertinimas.

Šiandien pirmą matematikos valstybinio brandos egzamino dalį iš viso laikys beveik 24 tūkst. vienuoliktokų, iš jų per 14 tūkst. pasirinko laikyti egzaminą išplėstiniu kursu ir beveik 9,7 tūkst. – bendruoju kursu.

Kada bus paskelbti egzaminų rezultatai?

Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 d., rezultatai po apeliacijų nagrinėjimo – liepos 25 d. Pakartotinėje sesijoje perlaikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, rezultatai po apeliacijų bus paskelbti rugpjūčio 4 d.

Visa informacija, aktuali šių metų abiturientams, skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje bei agentūros socialinių tinklų paskyrose.

Visą brandos egzaminų tvarkaraštį rasite šiame puslapyje. 

Straipsnis pildomas ir atnaujinamas.