„Diskusijos, kaip kelti istorijos pamokų kokybę ir didinti mokinių įsitraukimą bei susidomėjimą šių pamokų turiniu, yra sveikintinos ir reikalingos. (...) Tačiau būtina akcentuoti, kad, įvedus papildomą egzaminą, didėtų ugdymo programų apimtis ir moksleivių mokymosi krūvis“, – agentūrai „Elta“ raštu perduotame komentare akcentavo ministrė R. Popovienė.

„Dabartinės geopolitinės situacijos akivaizdoje ugdyti istorines žinias, istorinės atminties kontekstus, kritinį mąstymą, pilietiškumą ir patriotizmą yra itin svarbu. Tačiau tai užtikrina ne vien istorijos egzamino buvimas. (...) Šios temos dėstomos ir pilietiškumo pagrindų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“, – pridūrė ministrė. 

Seimo narys: „Jaunimui trūksta kritinio mąstymo“

Neseniai socialdemokratas D. Jakavičius sukėlė nuomonių laviną: jo siekis – Seime iškelti diskusiją apie privalomą istorijos egzaminą arba bent jau būtinybę šio dalyko mokytis 11-oje bei 12-oje klasėse (III ir IV gimnazijos klasėse). 

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko teigimu, idėja dėl naujo privalomo egzamino jam kilo pastebėjus, kad jaunimui trūksta kritinio mąstymo. Tai parlamentaras pastebėjo po įsigaliojus totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių skatinančiam šalinanti LR desovietizacijos įstatymui. 

Nacionalinė švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet vyksiančios pagrindinės VBE sesijos metu istorijos egzaminą laikyti pasirinko 10,4 tūkst. vienuoliktokų ir 10 tūkst. dvyliktokų. Iš viso pirmas valstybinių brandos egzaminų dalis laikys per 29,3 tūkst. vienuoliktokų, o pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje dalyvaus daugiau kaip 27 tūkst. dvyliktokų.