„Esu gyvenusi Vilniuje, kai dirbau Vilniaus dailės akademijoje bei Vilniaus kolegijoje, Kopenhagoje (Danija), kai dirbau Den Frie šiuolaikinio meno centre bei Roskildės universitete, Rovaniemyje (Suomija), kai studijavau doktorantūroje Laplandijos universitete, Karasjok (Norvegija), kai dirbau meno vadybos ir kuravimo Samių meno srityje, bei kituose miestuose, kur studijavau ir dirbau“ – apie galybę skirtingų gyvenamųjų vietų pasakoja dr. Marija Griniuk, performanso meno menininkė, pateikianti naudingų įžvalgų ir patarimų.
Trumpalaikės ne tik menininkų, bet ir mokslininkų bei kitų sričių specialistų darbo sutartys – visiškai įprasta
Remiantis 2024 m. pasauline emigrantų apklausa „Kraustymasis kintančiame pasaulyje: 2024 m. pasaulinė emigrantų apklausa“ (Relocating in a Changing World: 2024 Global Expat Survey), 38 proc. žmonių globaliai keičia gyvenamąją vietą dėl karjeros ir asmeninio tobulėjimo. Šiaurės šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, darbuotojų, dirbančių kultūros srityje (tiek galerijų ir muziejų vadovų, tiek universitetų darbuotojų) darbo sutartys dažniausiai sudaromos 3–5 metams. Tai reiškia, kad planuojant tęsti darbą savo profesinėje srityje, po šio laikotarpio gali reikėti persikraustyti į kitą miestą ar kitą šalį.
Europos kultūros ir audiovizualinio sektoriaus ekspertų tinklo (EENCA) atliktame tyrime „Menininkų ir kultūros ir kūrybos sektorių specialistų statusas ir darbo sąlygos – išvados ir rekomendacijos“ teigiama, kad „meno ir kultūros srities darbuotojai dažniau nei kitos profesijos yra paliesti mobilumo bei gyvenamos vietos keitimo, susijusio su naujomis darbo vietomis ir projektais“.
Minėtame EENCA tyrime apžvelgiama jog tarptautinis mobilumas yra dažnas bruožas kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje (KKI). Nors jis suteikia tam tikrų privalumų (daugiau darbo galimybių, o kartu ir didesnė galimybė užtikrinti pastovias pajamas, tarptautinę reputaciją ir pan.), jis taip pat kelia svarbių iššūkių, ypač susijusių su socialine apsauga ir apmokestinimu.
Čia pabrėžiama, kad kultūros darbuotojai dažnai sieja kelias pareigas arba individualią meninę veiklą su kitomis pareigomis. Kūryba ir pedagoginis arba organizacinis darbas yra neatsiejami. Pavyzdžiui, daugelis menininkų ne tik kuria meno kūrinius, bet ir aktyviai dalyvauja ugdant jaunąją menininkų kartą – dėsto meno mokyklose, organizuoja dirbtuves ar veda seminarus.
Taip pat menininkai dažnai įsitraukia į organizacinį darbą, kaip, pavyzdžiui, parodų kuravimas, meno festivalių rengimas ar kultūrinių projektų koordinavimas. Šie papildomi vaidmenys ne tik padeda plėtoti jų karjerą, bet ir skatina platesnę visuomenės pažintį su menu bei užtikrina tvarų ryšį tarp kūrybos ir jos sklaidos.
Kaip sėkmingai pritapti naujame mieste ar net šalyje?
Tačiau vykstant į naują miestą ar šalį taip pat reikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės šalyse kultūros srityje sudaromos trumpalaikės darbo sutartys, būtinas lankstumas ir sugebėjimas pakeisti darbo vietą: būtina suvokti naujas darbo sąlygas, bendravimo normas su naujais darbuotojais, naują darbo kultūrą.
Būtina mokėti integruotis ir dirbti atsižvelgiant į naują kontekstą. Bendravimas ir bendradarbiavimas yra pagrindiniai integravimosi į naują aplinką įrankiai: „Mano atveju kūryba yra vienas iš įrankių pajausti naują erdvę ir naują miestą, prisijaukinti naują aplinką. Manau, kad dirbant kultūros srityje nereikia bijoti permainų ir mobilumo, nes tai suteikia galimybę tobulėti savo srityje ir plėtoti bendradarbiavimo tinklą“, – teigia M. Griniuk.
Šiuo metu Vilniaus kolegijos Verslo ir vadybos fakultete veikia ir autorės tapybos paroda: joje vaizduojami miestai, kuriuose menininkei teko gyventi per pastaruosius 15 metų.
O kaip studentams įveikti namų ilgesį ir greičiau prisijaukinti naują miestą ar net šalį?
1. Įsisąmoninkite, kad ilgėtis namų – visiškai normalu
Leiskite sau patirti šias emocijas, priimkite ir išgyvenkite jas. Jeigu reikia, išsiverkite. Neapsimeskite, kad viskas gerai, jeigu taip nėra. Ilgainiui prisitaikysite prie naujos aplinkos ir joje pradėsite jaustis kaip namuose.
2. Pakeiskite požiūrį
Tikriausiai galvosite, kaip viskas namuose klostosi be jūsų. Tačiau nebūtina sutelkti dėmesį į tai, ko šiuo metu netekote: paieškokite naujų galimybių naujoje vietoje. Pavyzdžiui, užsiregistruokite į pirmakursių stovyklą, krikštynas ar kitus renginius.
3. Papasakokite kam nors, kaip jaučiatės
Kambariokai, bendrakursiai, draugai iš to paties miesto – kažkas iš jus supančių žmonių veikiausiai jaučiasi analogiškai. Pasikalbėkite su jais: net nustebsite, kiek daug sėdinčiųjų toje pačioje valtyje. Galbūt namų ilgesys jus netgi suartins su naujais pažįstamais.
4. Nukreipkite dėmesį
Jei jus užvaldė neigiami jausmai, pabandykite bent trumpam nukreipti dėmesį kažkur kitur. Pavyzdžiui, tvarkykitės naująjį kambarį, eikite pasivaikščioti į parką, susitikite su nauju draugu, apsilankykite muziejuje ir kt. Jeigu tai nepadeda, išbandykite s sąmoningumo praktikas.
5. Išeikite iš savo komforto zonos
Pasinaudokite galimybe susirasti naują draugą: pakvieskite bendrakursį išgerti arbatos, užmegzkite pokalbį autobusų stotelėje ir pan. Net ir įprastas pokalbis primins, kad nesate vienišas, be to, didžiuositės, kad sugebėjote išeiti iš komforto zonos.
6. Prisijunkite prie klubų, kolektyvų veiklos
Jei nedrįstate bendrauti su atsitiktiniais žmonėmis, raskite studentų klubų ar organizacijų, kur sutiksite bendraminčių ir bus drąsiau. Bendri interesai padeda užmegzti santykius.
Pavyzdžiui, jei laisvalaikiu mėgstate skaityti, įsitraukite į knygų klubo veiklą: tai puikus būdas pasidalyti rekomendacijomis su bendraminčiais. Jei patinka dainuoti, užsirašykite į ansamblį ar chorą, ir t. t.
7. Darykite dalykus, teikiančius jums džiaugsmo
Kasdien darykite dalykus, priverčiančius jus šypsotis Tai gali būti mėgavimasis kava naujoje kavinėje arba susitikimas su draugais penktadienio filmui, paprasčiausias mėgavimasis karšta vonia ar interjero puošimas. Išsiugdyti teigiamą požiūrį į gyvenimą lengviau, kai susikuriate naujas rutinas ir džiuginate save net ir mažais maloniais įspūdžiais.
8. Atsivežkite kokių nors namus primenančių daiktų
Galbūt namuose turėjote mėgstamą pliušinį meškutį ar jaukų pledą? O gal ypatingus prisiminimus kelia šeimos nuotraukos? Kai išvyksite iš namų, tuos brangius daiktus drąsiai kraukitės į lagaminus. Praturtinus naująjį būstą šiais daiktais, jis iškart taps mielesnis, savas, o jūs jausite ryšį su namais ir artimaisiais.
9. Rūpinkitės savo sveikata
Mankštinimasis, visavertis miegas ir maistas svarbūs ne tik fizinei jūsų gerovei. Sveikų įpročių ugdymas taip pat labai svarbus siekiant apsaugoti savo psichikos sveikatą. Fizinė veikla tiesiogiai veikia jūsų emocinę sveikatą, o tinkama mityba padeda susikaupti. Suteikite sau daugiau vidinės jėgos ir atsparumo kasdieniams iššūkiams.
10. Palaikykite ryšį su artimaisiais (bet nepersistenkite)
Reguliariai kalbėkitės su savo draugais ir šeima, grįžkite į namus ir atminkite, kad brangūs žmonės visada bus jūsų gyvenimo dalis. Tik nepersistenkite: kasdieniai skambučiai ar vaizdo pokalbiai namų ilgesį gali tik dar labiau sustiprinti, o kasdienės mamos ašaros taip pat nepalengvins situacijos. Taigi, suteikite sau pakankamai erdvės ir laiko gyventi naująjį gyvenimą, atraskite visas jo galimybes ir privalumus, bet dirbtinai nesistenkite eliminuoti senojo savo gyvenimo.
___________________________________________________________________________________________
Nuotraukoje - Marija Griniuk, nuotraukos autorius - Tue Brisson Mosich
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė