Išties, pasirinkti specialybę – labai atsakingas sprendimas, kurio pasekmės bus juntamos ir ateityje. Nevertėtų šio sprendimo daryti paskubomis, ar dar blogiau – paskutinę minutę, kai reikia nuspręsti, kuriuos egzaminus laikyti.
Neapsisprendimas gali „suvalgyti“ vienerius metus
„Nėra gerai, jei būnant dvyliktoje klasėje gerai besimokantis mokinys dar nežino, kur jis studijuos. Jei tik baigdamas paskutiniąją klasę abiturientas sugalvojo kokią specialybę pasirinkti, jis gali prarasti vienerius metus, nes reikės išsilaikyti dalykų skirtumą“, – naudingą patarimą abiturientams pateikė investuotojas ir konsultantas Jurgis Šefleris.
Pašnekovo teigimu, pradedant dvyliktą klasę, moksleivui jau reikėtų žinoti, kokią specialybę pasirinkti – bent jau 5 pasirinkimus iš dvylikos galimų. Dar geriau būtų – savo apsisprendimą žinoti jau vienuoliktoje klasėje, tada nekiltų keblumų, kad gali būti „prarasti“ metai.
Kolegija ar universitetas? Lietuvoje ar užsienyje?
Rinktis kolegiją ar universitetą? Lietuvos ar užsienio aukštąją mokyklą? – tokie klausimai iškyla jau apsisprendus ką studijuosi.
Pašnekovas tikino, kad pirmiausia būsimasis studentas pats sau turi atsakyti į svarbiausią klausimą: „ko jis nori: ar studijuoti, ar studentauti?“
„Daugiau laisvesnio laiko turi kolegijų nei aukštųjų mokyklų studentai. Galbūt iš jų mažiau reikalauja, nes jie daugiau „studentauja“, nei studijuoja. Žinoma, tai labai priklauso nuo pasirinktos specialybės. Niekas nepaneigs, kad medicinos studentai tikrai studijuoja, o ne „studentauja“, priešingu atveju, studijos gali greitai baigtis“, – savo nuomonę pateikė J.Šefleris.
Užsienis ar Lietuva? – į šį klausimą pašnekovas taip pat turi tvirtą nuomonę.
„Jei būsimasis studentas nori studijuoti užsienyje, jam patarčiau rinktis iš 30-uko geriausiųjų universitetų Europoje. Tie universitetai tikrai yra labai geri ir studijos čia kokybiškos. Jei universitetas yra 100-uke – jis bus panašaus lygio kaip Lietuvoje. Bet jei užsienio aukštoji mokykla yra 400 ar 500 reitingo vietoje – niekuo be skambaus pavadinimo, kad mokėsi užsienyje, jis negalės pasigirti“, – įsitikinęs J.Šefleris.
Lengviau įstoti į kolegijas
Pašnekovas pastebėjo, kad įstoti į valstybės finansuojamą vietą Lietuvoje yra lengviau į kolegiją, nei į universitetą. Tačiau dauguma vis vien pirmesniais numeriais rašo universitetus.
Žinoma, vienareikšmiai taip teigti negalima, nes yra kolegijose specialybių, į kurias įstoti – didžiuliai konkursai ir reikia aukštų balų, tuo tarpu universitetuose yra tokių programų, kuriose vos sukomplektuojamos grupės į valstybės finansuojamas vietas.
Pavyzdžiui, pastaraisiais metais kolegijose ypač pageidaujamos yra kineziterapijos, architektūros, teisės, dizaino specialybės, į kurias įstoti reikia pakankamai aukšto balo, palyginti su mažiau populiariomis specialybėmis universitetuose.
„Įstoti į ekonomiką pakankamai sunku tiek į kolegijas, tiek ir į universitetus, bet studijuoti čia tikrai nėra sunku. Iš esmės, nėra didelio skirtumo kur mokytis – universitete ar kolegijoje. Tiek vienas, tiek kitas aukštąsias mokyklas baigę studentai dirba tais pačiais vadybininkais“, – šypsodamasis kalbėjo pašnekovas.
Dar gaji nuomonė, kad kolegijose studentai geriau parengiami kaip specialistai: čia jie gauna daugiau praktikos, nes kolegijos labiau aprūpintos technine baze, o universitetuose daugiau dėmesio skiriama teorijai.
Žinoma, norint toliau siekti mokslo aukštumų, geriau baigti universitetą. Kita vertus, galima baigti išlyginamąsias studijas ir sėkmingai tęsti mokslus magistrantūroje.
Geriau rinktis širdžiai mielas studijas
Renkantis specialybę labai svarbu klausytis ir savo širdies balso, o ne vaikytis populiarių ar gerai apmokamų profesijų, kad ir kaip jos būtų „peršamos“.
Vis dar neatslūgsta medicinos studijų populiarumas. Pastaraisiais metais ypač sunku įstoti ne tik į mediciną, bet ir į kitas su medicinine pakraipa susijusias specialybes: genetiką, molekulinę biologiją ir kt. Čia itin didelis konkursas patekti į valstybės finansuojamas vietą, o ir patekus – išsilaikyti joje pakankamai sunku. Vieniems ši profesija – didžioji gyvenimo svajonė, kitų čia varu nenuvarysi, kad ir kokie aukšti būtų balai.
Kalbant apie kompiuterinius mokslus, tokius kaip programavimas ar kompiuterinė grafika, gana populiaru tampa studijuoti neakivaizdžiai, nes tuo pačiu metu gali ir mokytis, ir dirbti.
„Aš vis dėl to manau, jei yra galimybė, jaunimui rinktis dienines studijas, kad pajustų tą studentišką gyvenimą“, – teigė pašnekovas, renginio „Kauno naktys“ globėjas, daug bendraujantis su studentais.
Stojant į užsienį reikia labiau pasiruošti
Pašnekovas tikino, jei studijuoti užsienyje – tai tik prestižiniame ar aukštus reitingus turinčiame universitete. Žinoma, čia įstoti gali būti gerokai sunkiau nei Lietuvoje, nors ir labai gerais pažymiais būsimasis studentas mokosi.
Paprastai stojimas į aukštąsias mokyklas užsienyje vyksta abiturientams dar besimokant dvyliktoje klasėje. Stojantysis turi parašyti itin gerą motyvacijos laišką, gerai išsilaikyti anglų ar kitos kalbos egzaminą, kuria bus dėstoma aukštojoje mokykloje.
„Dvyliktokui tai gali būti per sunkus uždavinys, daug lengviau tai pavyksta po metų, kai jau turi šiek tiek daugiau gyvenimiškos patirties. Siūlyčiau neskubėti stoti į užsienio aukštąją mokyklą dar mokyklos suole. Aukštus reitingus turintys universitetai paprastai antrojo šanso studentams nesuteikia – jei pirmais metais neįstojai, kitąmet į tą patį universitetą gali net nebandyti, tavo kandidatūra jiems jau nebeįdomi“, – tikino pašnekovas.
J.Šefleris įsitikinęs, kad planuojantys studijuoti užsienyje tam turi labiau pasiruošti, nes konkurencija čia tikrai didelė. Pašnekovas rekomenduoja baigus mokyklą pirmiau stoti į aukštąją mokyklą Lietuvoje bent jau panašią specialybę, pusmetį čia pasimokius bandyti savo galimybes užsienyje. Tuomet būsimajam studentui bus lengviau konkuruoti tarp tūkstančių kitų talentingų studentų iš viso pasaulio.
Dėstydamas tokią teoriją, J.Šefleris turi galvoje studijas tikrai aukštai vertinamose Europoje ir pasaulyje aukštosiose mokyklose tokiose kaip Kembridžo, Oksfordo, Londono ar Voriko universitetuose.
Ne visada studijos patinka
Pašnekovas pastebi ir kitą tendenciją, kad ne visada studentai lieka patenkinti, įstoję studijuoti užsienyje, todėl mokslų nepabaigia. Vieniems nebeįdomi pasidaro pasirinkta specialybė, kitiems nemielas tampa darbas pagal specialybę.
Susiduriama ir dar su kita problema, kodėl mūsų tautiečiai nebaigia studijų užsienyje – mokslas ten yra labai brangus.
„Dauguma studentų važiuoja studijuoti į Angliją, nes moka tą kalbą, o mokslas ten mokamas. Kaina metams siekia apie 9 tūkst. svarų (daugiau nei 35 tūkst. litų), plius dar apie 500 svarų kas mėnesį reikia skirti pragyvenimui. Pirmus metus dar susimoka, bet ne visiems užtenka lėšų iki mokslų pabaigos“, – studijų užsienyje užkulisus atskleidė pašnekovas.
Tad kokią profesiją pasirinkti ir kur studijuoti – turite spręsti jūs patys, mieli dvyliktokai, apsvarstę visus „už“ ir „prieš“.
Erika VAITKŪNIENĖ