Skirtas plačiam visuomenės ratui

Viena iš knygos apie DI pradmenis autorių – Kristina Šutienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) docentė, tikina, kad DI – sudėtingas dalykas, tad vadovėlis atlieka kelias funkcijas. Pirmiausia, jis suteikia galimybę mokytis intelektikos pagrindų lietuviškai.

„Tai leidinys, kuris populiarina pačią discipliną ir supažindina su daug skirtingo tipo DI metodų. Kiekvieno iš jų veikimas detalizuojamas išsamiais pavyzdžiais, kuriuose gausu iliustracijų“, – sako K. Šutienė.

Vadovėlio bendraautorė, KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė, Informatikos fakulteto (IF) profesorė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė atkreipia dėmesį, kad knyga „Intelektikos pagrindai“ skirta plačiajai Lietuvos visuomenei: ne vien IT studentams, bet ir kitų sričių specialistams (mechanikams, ekonomistams, chemikams ir kitiems), kurie nori suvokti, kaip veikia DI algoritmai, suprasti pagrindinius DI principus iš matematinės perspektyvos.

„Deja, vis dar trūksta literatūros lietuvių kalba, kuri paaiškintų algoritmų ir duomenų analizės principus be programinio kodo ir pateiktų gana aiškius trumpus pavyzdžius, pademonstruotų jų sprendimą nuo pradžių iki galo.

Todėl tikimės, kad šis vadovėlis bus naudingas ir reikalingas platesniam profesiniam ratui, neapsiribojant tik studentais. Jis gali būti suprantamas tiek vyresniųjų klasių mokinių, tiek garbaus amžiaus žmonių, kuriems įdomūs DI mokslo šakos teorijos pagrindai“, – teigia A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Prisidėjo prie lietuviškos terminologijos vystymo

Mokslininkės pastebi, kad vadovėlių apie DI, išleistų anglų kalba – gausu. Tačiau gebėti skaityti šios srities anglišką literatūrą, kurioje daug specifinių terminų, tikrai nėra lengva netgi ne pirmus metus universitete studijuojantiems studentams.

„Lietuvių kalba mokomosios medžiagos nėra daug. Tad mūsų naujasis vadovėlis – puikus pasirinkimas tiems, kas nori skaityti būtent lietuviškai“, – tikina K. Šutienė.

Anot pašnekovių, šioje srityje ir taip vyrauja anglicizmas: bendraujant ar pristatant darbus IT specialistai daugiau nei trečdalį terminų „pasiskolina“ iš anglų kalbos.

„Tai iš tiesų liūdina ir kartu užduoda mums klausimą, kodėl mes neraginame ir nemokome jaunosios kartos kalbėti lietuviškai ir naudoti lietuviškus šios srities terminus“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Knygos autorės, išleisdamos lietuvišką knygą apie DI, norėjo prisidėti ir prie terminologijos lietuvių kalboje vystymo. Todėl rašant vadovėlį teko konsultuotis su lietuvių kalbos specialistais.

„Ieškant lietuviškų atitikmenų įsitikinome, kad daugeliu atveju verčiama skirtingai arba tiesiog paliekamas sulietuvintas angliškas terminas. Iš tiesų labai trūksta šios srities terminų žodyno“, – teigia K. Šutienė.

Kristina Šutienė

Kitas svarbu momentas: vartodamos lietuvių kalbą mokslininkės norėjo praplėsti skaitytojų ratą ir įtraukti įvairaus amžiaus skaitytojus, kurie nėra įgudę skaityti mokslinę informaciją anglų kalba, ar tiesiog turi daugiau praktikos bendrauti ar skaityti kitomis užsienio kalbomis (vokiečių, lenkų ir panašiai).

„Galbūt šis vadovėlis kažkam bus pirmasis žingsnis gilinantis į DI įvairovę. Tai jau būtų laimėjimas“, – sako K. Šutienė.

DI – jau kasdienybės dalis

DI taikymo sričių įvairovė – neišsemiama, o susidomėjimas DI sprendimais vis dar labai didelis. Tai, K. Šutienės teigimu, lemia augantį mokslinių tyrimų finansavimą, ypač vykdant bendrus mokslo ir verslo projektus. Dėl to labiau skatinamas šios srities progresas, o tuo pačiu metu – auga DI srities specialistų poreikis.

Be to, pastaruoju metu politinėse gairėse, strategijose vis dažniau akcentuojama tai, kad kuo didesnė visuomenės dalis turi būti supažindinama su DI.

„Tai tampa jau nebe mokslo ar pramonės technologija, bet kasdieninės veiklos dalimi. Juk aplink mus daug paslaugų, kurios veikia DI technologijų pagrindu – buitiniai prietaisai (robotai-siurbliai, žolės pjovimo robotai), transporto priemonės – ir jų tik daugėja“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Pasak KTU profesorės, visuomenės nariams, kurie nekuria ir nedirba su DI, pakanka žinoti esminius tokių technologijų veikimo tikslus, jų ribojimus bei galimybes.

„Kai atsiras didesnis supratimas, pasimatys ir kitas visuomenės požiūris į DI: jis taps pozityvesnis, dings baimės, atsiras racionalus vertinimas ir pasitikėjimas išmaniosiomis technologijomis“, – įsitikinusi KTU DI centro vadovė.

Būtina supažindinti moksleivius

Paklaustos, ar jaunoji karta jau mokykloje turėtų mokytis apie DI, vadovėlio autorės sako, kad svarbu išlaikyti balansą. Tačiau nuo mokyklinio amžiaus turi būti suteikiami tam tikri pagrindai, į kuriuos atsispirdami jaunuoliai galės mokytis DI metodų, o vėliau generuoti idėjas, kurios galiausiai prisidės prie visuomenės pažangos.

„Kol besimokantieji neturės tvirtų matematikos ir informatikos žinių, tol DI metodai bus sunkiai įkandami. Tad pirmiau siūlyčiau pasitelkti demonstracijas apie DI taikymo privalumus, siekiant sudominti jaunąją kartą“, – teigia KTU MGMF docentė K. Šutienė.

A. Paulauskaitė-Tarasevičienė

A. Paulauskaitė-Tarasevičienė tikina, kad šiuo metu KTU vykdo pilotinį projektą trylikoje Lietuvos mokyklų, kur devintokai bando įveikti universiteto mokslininkių sukurtą masinį atvirą internetinį kursą „Dirbtinis intelektas“. Juose – aštuonios skirtingos DI tematikos.

„Labai svarbu po truputį įtraukti tam tikras DI tematikas į inžinerijos, informatikos pamokas kuo anksčiau, kad jaunuoliai įgytų tam tikras žinias apie DI ir suprastų, ar juos domina DI mokslas ir tolimesnės studijos šioje srityje“, – sako KTU DI centro vadovė.

Tačiau kalbant bendrai, mokytis, pasak pašnekovių, niekada ne vėlu, tad ir vyresniojo amžiaus žmonėms taip pat turėtų būti rengiamos programos, seminarai jiems suprantama kalba, padedančios atsakyti į pagrindinius senjorų klausimus susijusius su išmaniosiomis technologijomis.

Pasidalino savo sukaupta patirtimi

Knygos „Intelektikos pagrindai“ autorės turi ilgametę patirtį DI srityje, abi yra baigusios informatikos doktorantūros studijas, nuolat vykdo mokslinius tyrimus šioje srityje, prisideda prie DI integravimo Lietuvoje. Tačiau, pasak jų, vadovėlio rašymas – labai ilgas ir kruopštus procesas, pareikalavęs daugiau nei dviejų metų darbo.

„Visgi mūsų su Kristina ilgametė draugystė ir vienodas požiūris į informacijos pateikimą, kokybę leido sukurti vientisą vadovėlį apie DI, nepaisant to, kad Kristina daugiau domisi matematika, o aš – informatika. Manau, tai dar kartą įrodo, kad šios dvi mokslo sritys yra labai artimos ir būtinos DI moksle“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

K. Šutienės moksliniai tyrimai susiję su finansų rizikos vertinimu ir modeliavimu, taip pat sprendimų priėmimu taikant finansų matematikos, DI ir duomenų mokslo metodus. Docentė papildomai domisi ir statistiniu modeliavimu sprendžiant medicinos uždavinius. Mokslininkė yra Lietuvos matematikų draugijos bei tarptautinės asociacijos „Institute of Data Science and Artificial Intelligence“ narė.

A. Paulauskaitė-Tarasevičienė jau daugiau nei dešimt metų yra tyrimų ir studijų mentorė, tarptautinių leidyklų mokslo publikacijų bendraautorė ir recenzentė. Profesorė – viena iš keturių Lietuvos mokslininkų, dalyvaujančių UNESCO dirbtinio intelekto etikos ir rekomendacijų teikimo ir vertinimo procese. Mokslo tyrimų sritys apima mašininio mokymo algoritmus, vaizdų apdorojimo technologijas, DI etiką, išmaniąsias valdymo sistemas ir daiktų internetą.

Kartu su KTU Elektros ir elektronikos fakulteto lektore Neringa Dubauskiene K. Šutienė ir A. Paulauskaitė-Tarasevičienė taip pat yra parengusios masinį atvirąjį internetinį kursą „Dirbtinis intelektas“.