Ypač ryškūs kontrastai tarp abiturientų metinių pažymių ir VBE įvertinimų – matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų (paeiliui - iliustracijose):

 

 

Ar kalti abiturientai? O gal neobjektyviai juos vertinantys mokytojai? O gal viskas – dėl per valstybinį egzaminą patiriamo streso?

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) šių metų priėmimo apžvalgoje vis dėlto pastebima, kad mokymo turiniui, mokymo ir vertinimo metodams artimiausiais metais būtina keistis. Tad, kaip dabar dažnai sakoma, problema – veikiau sisteminė.

Vis dėlto apie šią potencialią kliūtį būtina žinoti, skaičiuojant ir planuojant 12 klasės mokymosi rezultatus.  

Ypač – jei mokotės ne didmiesčių, o mažesnių miestų mokyklose – nes žvelgiant į visos šalies mokyklas, abiturientų rezultatai taip pat itin kontrastingi.

Beveik 41 proc. stojančiųjų kasmet yra iš Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų (Vilniaus miesto ir rajono – 25,2 proc., Kauno miesto ir rajono – 15,5 proc.).

Nedideles gimnazijas lydi ir kita opi problema – jose abiturientai rengiami laikyti tik matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminus, tuo tarpu fizikos, informacinių technologijų, chemijos brandos egzaminus renkasi tik keli arba nė vieno mokinio.  

Regionų ir didžiųjų miestų abiturientų parengimo lygio skirtumai išlieka nemaži, aukštesnį konkursinį balą, apskaičiuotą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus, lengviau pasiekia Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestų abiturientai.

Kai buvo palyginti visi stojantieji, nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio, aukščiausią vidutinio balo reikšmę turėjo Kauno stojantieji, toliau Vilniaus ir Klaipėdos. Tokį kontrastą LAMA BPO specialistai aiškina tuo, kad kaip tik Vilniuje ir Klaipėdoje veikia dauguma kolegijų, nustačiusių itin kuklius slenkstinius reikalavimus stojantiesiems.

 

Šaltinis: LAMA BPO