Vieniems – schema, kitiems – garsas ar vaizdas

Socialinių mokslų magistrantė Jūratė apgailestavo, kad ganėtinai vėlai sužinojo apie tai, jog skirtingi žmonės informaciją suvokia ir įsimena skirtingais būdais. Tik baigdama studijas ji išmoko braižyti schemas – tai yra, sprendžiamą problemą pateikti tam tikru piešiniu, schematiškai, rodyklėmis ir brūkšniais nurodant, kaip susiję objekto dalykai.

„Kai pamačiau tokią schemą – man viskas tarsi stojo į vietas: aš supratau, kaip turiu mokytis. Man reikia tiesiog nusibraižyti tai, ką turiu išmokti“, – pasakojo Jūratė.

O štai Luko ir Domanto pokalbis apie knygą sukėlė abiems gardaus juoko. Neprisimindami tikslaus pavadinimo ir autoriaus, bendraklasiai  bandė išsiaiškinti,  ar skaitė tą pačią knygą.

„Autoriaus pavardė užrašyta tokiu lyg gotišku šriftu, o visas knygos tekstas surinktas labai smulkiu, gal net dešimtu šriftu“, – pasakojo, ką prisimena Lukas. „Tos knygos viršelyje pavaizduota kaukolė“, – pasakojo Domantas.

Iš tikrųjų jie abu kalbėjo apie tą patį leidinį – ir gavo progos įsitikinti, jog net žiūrėdami į tą patį daiktą, skirtingi žmonės pastebi visiškai skirtingus to daikto požymius.

Tai, ką čia papasakojome, mokslininkai jau seniai yra surūšiavę. „Pagal įsiminimo būdą skiriami regimasis, girdimasis, kinestezinis ir motorinis tipai. Trys jų beveik visuomet būna susiję. Bet dažniausiai vyrauja kuris nors vienas“,  – sakoma Christos Koppensteiner knygoje „Kaip geriau įsiminti ir išmokti“.

Štai kas knygoje pasakojama apie skirtingus įsiminimo tipus – ir kaip skirtingi žmonės jums papasakotų, tarkime, apie atostogas prie jūros.

Regimasis mokymosi tipas

„Žmogus, kuriam parankiausias šis tipas, medžiagą turi matyti. Jam būtinas vaizdinis įspūdis. Žmogus su regimąja atmintimi pasaulį suvokia regimais vaizdais. Jis kalba greitai, kad neatsiliktų nuo galvoje besikeičiančių vaizdinių. Pavyzdžiui, jis dažnai sako: „Puikiausiai įsivaizduoju!".

Regimojo tipo atstovas medžiagą supranta per dalykų išvaizdą. Jis įsimena vaizdus ir spalvas.

Prisimindamas atostogas prie jūros, regimojo tipo atstovas pasakotų apie gilią mėlyną jūrą, nuostabų baltą smėlį ir senas persirengimo kabinas, kurių lentos, kadaise dažytos žaliai, dabar išblukusios saulėje ir nusilaupiusios.

Šio tipo atstovui, kad gerai įsimintų informaciją, reikia vaizdingų pasakojimų, vaizdinės medžiagos, t. y. filmų, iliustracijų, grafikų, diagramų, „atminties išklotinių" ir schemų arba tikslaus situacijos ar daikto apibūdinimo, kad galėtų įsivaizduoti. Padeda ir skaitymas.

Girdimasis mokymosi tipas

Žmogui, kuriam būdinga girdimoji atmintis, mokymosi medžiagą reikia išgirsti. Jam svarbu garsas, skambesys, triukšmas, tonas, balsas ir muzika. Toks žmogus kalba ritmingai ir melodingai, vidutiniu tempu. Pavyzdžiui, jis dažnai sako: „Malonu girdėti!",„Skamba įtikinamai!",„Suprantu!"

Girdimojo tipo atstovas medžiagą įsimena per garsą. Esmę jis nusako remdamasis akustiniais įspūdžiais. Toks žmogus įsimena skambesį, garsus, triukšmą, toną, balsus, muziką ir t.t.

Atostogas prie jūros girdimojo tipo atstovas prisimins kalbėdamas, pavyzdžiui, apie tai, koks įspūdingas jūros ošimas, apie vėjo ūbavimą persirengimo kabinose paplūdimyje.

Šio tipo atstovui, kad gerai įsimintų informaciją, reikia akustinių įspūdžių, paskaitų, pokalbių, dialogų, diskusijų, muzikos, įrašų su mokymosi medžiaga arba tikslaus garsų, triukšmų, skambesio, balsų apibūdinimo.

Kinestezinis mokymosi tipas

Linkusiam į šį tipą žmogui mokymosi medžiagą reikia pačiupinėti ir perprasti, ką nors atlikti pačiam, nes jis nori liesti, čiuopti ir jausti. Dalykus jam reikia pažinti iš savos patirties. Tai sukelia jam jausmus. Toks žmogus kalba lėtai ir oriai. Pavyzdžiui, jis dažnai sako: „Man tai nesuvokiama!", „Nujaučiu, kad nebus nieko gero!",„Aš niekuo dėtas!",„Nepagaunu tavo minties!"

Kinestezinio tipo atstovas medžiagą įsimena per jausmus, susijusius su dalyku. Jis įsidėmi jausmus.

Apie atostogas prie jūros kinestezinio tipo atstovas pasakos, tarkime, kaip įbridęs į vandenį pajuto svilinamai šaltą jo gaivą, apie švelniai glostantį vėją ir apie rupų smėlį, gurgždantį tarp dantų.

Šio tipo atstovas, kad gerai įsimintų informaciją, turi ką nors tikroviškai patirti arba įsijausti į situaciją ir išgyventi ją vaizduotėje. Tokiam žmogui reikia jausminio situacijos ar dalyko apibūdinimo. Jam labai padeda modelių kūrimas, galimybė pajusti reiškinį ar daiktą, mokymo priemonių, kurias galima paliesti.

Motorinis mokymosi tipas

Tam, kuriam parankiausias motorinis mokymosi tipas, svarbiausia yra jo kūnas ir judėjimas. Tokio žmogaus atsiminimuose atostogos prie jūros iškils kaip paplūdimio žaidimai su kamuoliu, šuoliai per bangas ar pirmą kartą išbandyti jėgos aitvarai.

Šio tipo atstovas, kad gerai įsimintų informaciją, mokydamasis turi judėti. Mokantis jam reikia ką nors veikti ar žaisti. Toks žmogus mielai eksperimentuoja, griebiasi įvairių dalykų, krapštosi su daiktais ir noriai pats atlieka užduotis. Jis mielai improvizuoja, kartoja mokymosi medžiagą ir savarankiškai ją išmoksta.

Darbas: su daiktais ar – tarp žmonių?

Pagal tai, kokiam tipui priklausote, įmanoma susikurti sau tinkamus įsiminimo ir mokymosi būdus. Be to, būdas, kaip įsimename dalykus, gali padėti ne tik mokytis, bet ir geriau save pažinti, teisingiau pasirinkti būsimos veiklos kryptį.

Tik įsivaizduokite: štai, tarkime, esate tylenis (-ė), jums nepatinka triukšmingos draugijos, viešai atsakinėti prieš visą klasę – tikra kančia, mėgstate tikslumą, gerai sekasi tikslieji mokslai – ir kažkas jums pataria rinktis buhalteriją – esą, darbas vienumoje, su skaičiukais – pats tas!

Tačiau bet kuris įmonės vyriausiasis buhalteris pasakys: ne su skaičiais dažniausiai tenka dirbti – su žmonėmis, ir reikia turėti tokių savybių, kaip gebėjimas bendrauti, diplomatija, iškalba, gebėjimas trumpai ir aiškiai išsakyti faktus ir savo poziciją, žmonių pažinimas, gera atmintis, mokėjimas įtikinėti, humoro jausmas – ir galybė kitokių savybių.

Arba štai jei triukšmingą optimistą, kiekvienos kompanijos „sielą“, daug draugų turintį (-ią) pasodintume dešimčiai valandų per dieną prie kompiuterio vienumoje dirbti ką nors monotoniško?  Atsidūrę ne savo vietoje, tokie žmonės jausis nelaimingi, darbas bus kančia.

Tam ir reikia save pažinti, kad taip neatsitiktų. Tad – įsiklausykite į save, pabandykite pajusti: ką darote lengviausiai, kas geriausiai pavyksta – taip tarsi savaime, į ką turite natūralų polinkį? Ar geriau jaučiatės knebinėdamiesi su rankdarbiais, mechanizmais, skaičiavimais – ar bendraudami? Mieliau kalbate patys – ar klausotės kitų?

Pagal tai, kokiam tipui priklausote, galima dairytis ir srities, kuri galėtų patikti.

Parengta pagal: Christa Koppensteiner, „Kaip geriau įsiminti ir išmokti“ (Alma littera, 2005).