„Aiškų atsakymą į tokius klausimus turi vos 4-5 proc. jaunų žmonių. Didžioji dalis nepažįsta savęs ir nežino, nei kaip save pažinti, nei kur rasti informacijos apie būsimąją profesiją. Vadinasi, kažkas turi padėti, patarti, nukreipti. Deja, ugdymas karjerai pas mus apleistas“, – pastebi pašnekovas.

Ką patartų A. Smailys tiems moksleiviams, kuriems šiemet teks rinktis būsimąją profesiją, ir kurie kol kas neturi atsakymo į tą sunkųjį klausimą – ką man geriausia daryti, kokia veikla man tinka? Psichologo teigimu, tam reikia 5 svarbių žingsnių.

Pažink: save, veiklas, profesijas

Pirmiausia – pažinti save. Geriausias būdas save pažinti – veikloje. Tad pravartu dalyvauti visur, kur tik įmanoma ką nors praktiškai veikti: įvairiuose būreliuose, sporte, savanoriškoje veikloje. Stebėti, kaip jautiesi, kas sekasi, ar įdomi, ar patraukli viena ar kita veikla.

Antra  – reikia pažinti profesijas, ir tai yra rimtas darbas. Profesijų – daugybė, jos sudaro sistemą, reikia jomis domėtis, jas nagrinėti. Keistoka, bet netgi retas dvyliktokas žino apie atvirą informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemą AIKOS, kuri teikia informaciją apie​ mokymosi galimybes Lietuvoje ir galima rasti visų studijų programų aprašus.

Reikia padirbėti, kad suvoktum, kuo vienos programos skiriasi nuo kitų, kokios kompetencijos ir kvalifikacijos įgyjamos, ką ir kokioje srityje galėsi veikti. Šitaip galima geriau pažinti profesijas ir taip suvokti, kurios labiau domina.

Pasitikėk, rinkis, nuspręsk

Taip pat reikia turėti, iš ko rinktis. A. Smailio pastebėjimu, žmonės dažniausiai renkasi iš to, ką žino – o reikėtų rinktis iš to, kas apskritai yra. Vadinasi, reikia sužinoti, kas dar yra,  nesirinkti skubotai.

Trečias svarbus dalykas – pasitikėjimas savimi. Pasitikėjimas – kai drįsti bandyti, pažiūrėti, ar tu tai gali. Gerai, jei kiti tai skatina, jei sako – pabandei, neišėjo – bet kažko iš to išmokai: dabar žinosi, ko trūko, ir vėl gali bandyti.

„Tokį pasitikėjimą savimi vėlgi didina praktika, kažko darymas, konkreti veikla – ir aplinkinių reakcijos: ar tau leidžia klysti, ar tave palaiko, ne nuvertina, ne gąsdina, o drąsina.

Tai, ką girdi iš aplinkinių, labai svarbu: ar sprendi pats (-i), o gal svarbūs klausimai sprendžiami už tave?

Kai išties gali susidurti su klausimu ir pats (-i) po truputį jį įveikti – tai augina pasitikėjimą savimi.

Pasitikintis savimi žmogus pasitikės ir savo polinkio, pasirinkimo tikrumu, ir eis ten, kur patinka, ir lavins būtent tuos savo gebėjimus. Profesijos sėkmę juk lemia ne tiek gebėjimai – kiek interesas. Jei žmogui įdomu, jis padaro daug geresnę karjerą, negu tada, kai turi gabumų ­– bet pati veikla nedomina“, – pabrėžė karjeros konsultantas.

Mokykis priimti sprendimus

Ketvirtas žingsnis – reikia gebėti priimti sprendimus. Šis gebėjimas svarbus – nes nepratusį, kai jau prireikia, ištinka stresas, pasitaiko vengimo, atidėliojimo, panikavimo arba jaudinimosi, kad suklysi.

Sprendimams reikia laiko ir dėmesio: surinkti informaciją, patyrinėti, pamodeliuoti, kas bus, jei elgsiesi taip ar kitaip. Tada nuspręsta bus dalykiniame lygyje emociniame („O, čia įdomu!“) arba santykių lygyje („Specialybė vertinama“, „Tėvai liepė“).

Penktas žingsnis – ugdytis gebėjimą planuoti savo gyvenimo reikalus ir tuos planus įgyvendinti.  Jausti laiką, neišleisti iš akių tikslo, žiūrėti, ką ir kokiu nuoseklumu reikia padaryti to tikslo siekiant – to reikėtų pradėti mokytis gerokai anksčiau, nei 12 klasėje.

Kokių dar patarimų moksleiviams pateikė karjeros konsultantas, gali paskaityti šių metų žurnale „Kuo būti“.