Į Kauną atvykstantiems tarptautiniams studentams su pasididžiavimu pristatome mūsų modernistinę architektūrą, vaišiname cepelinais ir šaltibarščiais, vežame į muziejus ir pakviečiame pakilti ant Prisikėlimo bažnyčios stogo terasos. Tai Kaunas – sakome, miestas, kuriuo, tikimės, jie pamils taip kaip jį mylime mes.

O jeigu paklaustume apie Kauną tų, kurie jau kurį laiką čia gyvena: kaip jiems atrodo šis miestas? Kauno technologijos universiteto tarptautinių studentų, atvykusių iš įvairių pasaulio kampelių, įspūdžiai – įvairūs. Jų įžvalgos apie gyvenimą Kaune gali paskatinti miesto gyventojus atrasti naujas perspektyvas, o atvykstantiesiems čia gyventi jų patarimai gali būti naudingi.

Laisvės alėja paliko didžiausią įspūdį

„Mano mėgstamiausia vieta Kaune, tai Laisvės alėja miesto centre. Ten tiek daug parduotuvių bei restoranų!“, – sako Ifeoluwa (toliau tekste – Ife).

Ifeoluwa Omolola Adesina

1843 metais atidaryta Laisvės alėja Kaune – ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje, kurios ilgis siekia net 1,6 kilometro. Alėja į du pėsčiųjų takus skiria beveik 600 liepų juosta. Šiltuoju metų laiku Laisvės alėja gali didžiuotis turistų bei miestiečių gausa. Gatvės pradžią žymi Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, o alėjos pabaigoje prasideda Kauno senamiestis. Šioje gatvėje yra ir Kauno muzikinis, ir nacionalinis dramos teatrai, taip pat galima rasti vieną įspūdingiausių modernizmo architektūros paminklų – Kauno centrinį paštą, kuris šiuo metu veikia kaip ekspozicinė erdvė.

„Kaune man gražiausia senos, istorinės ir modernios architektūros sintezė“, – apibendrina Kauno centre patirtus įspūdžius Viešojo valdymo bakalauro studentė, azerbaidžanietė Narmin Mammadova.

Puiki vieta mylintiems gamtą

„Jei mėgstate gamtą, įsimylėsite Kauną nuo pat pirmosios sekundės – visur žaliuoja medžiai“, – sako informatikos bakalaurą studijuojantis Mahammad Ismayilov iš Azerbaidžano. Vienas labiausiai jį nustebinusių dalykų Lietuvoje – kaip čia gyvenantys žmonėms patinka sveika gyvensena ir kaip jie myli gamtą.

Netgi Ife, kuri prisipažįsta nesanti didelė pasivaikščiojimų mėgėja, laisvu laiku mėgaujasi Kauno gamtos ir parkų aplinka.

„Mėgstu leisti laiką Draugystės parke. Ten susitinku su draugais, kviečiu juos pasivaikščioti ir net pavalgyti!“ – pasakoja KTU studentė iš Nigerijos.

Nuo Santakos slėnio iki Pažaislio vienuolyno – Kaunas turi ką pasiūlyti kiekvienam, mėgstančiam keliauti pėsčiomis ar dviračiu. Miestas didžiuojasi turėdamas didžiausią Europoje beveik 800 ąžuolų girią urbanistinėje teritorijoje, kuri yra visiškai šalia KTU miestelio.

Galimybe laisvai vaikščioti ir jaustis saugiai mėgaujantis gamtos žaluma Kaune gali džiaugtis daugelis, na, o ar kada susimastėme, kaip yra svetur?

„Mano šalyje moteris negali išeiti viena po penkių vakaro. Vakare galime vaikštinėti tik su draugų kompanija, ar giminaičiais. Kaune man patinka būti nepriklausoma, būti laisva, jausti ramybę – galiu išeiti iš namų, žinodama, jog esu saugi“, – sako architektūros magistrantė Alejandra Gutierrez Luna iš Nikaragvos.

Trasnporto sistema – labai efektyvi

„Per 10 minučių Kaune pėsčiomis galima atsidurti nuostabiame parke. Nuotykių ištroškę miestiečiai gali sėsti į autobusą ir po 20 minučių atsidurti laukinėje gamtoje. Kai skambinate draugams, galite pasakyti: susitinkame X vietoje po 30 minučių, nes Kaune atsidurti bet kuriame taške galima per daugiausiai 30 minučių“, – sako informatikos studentė Eylul Guleryuz iš Turkijos.

Studentė dalijasi, kad Kaunas labai kompaktiškas miestas, o pasiilgus aktyvaus didmiesčio gyvenimo galima nukeliauti į sostinę Vilnių. Kelionė traukiniu trunka tik 1,5 valandos.

Po dvejų metų Kaune nigerietė Ife vis dar žavisi Kauno transporto sistemos efektyvumu. Ji nuo pat pradžių pastebėjo šviesoforų gausą ir tai, kaip saugaus eismo kultūros laikosi tiek pėstieji, tiek vairuotojai.

Visos Kauno miesto dalys yra lengvai pasiekiamos. Popierinius miesto autobusų ir troleibusų bilietus iš vairuotojo galima nusipirkti už 1 eurą. Tačiau kelionėms po miestą pigiau ir patogiau įsigyti elektroninę „Kauno kortelę“, kurią galima įsigyti kioskuose mieste, arba atsisiųsti programėlę „Žiogas“. Kauno viešojo transporto maršrutus ir tvarkaraščius rasite čia.

Kompaktiškas, bet pilnas kultūros

2022-ieji – pats tinkamiausias metas aplankyti Kauną, nes šiemet jis – Europos kultūros sostinė.

„Numatoma daugiau nei 40 festivalių, 60 parodų, 250 scenos meno renginių (daugiau nei 50 – premjerų), per 250 koncertų“, – apie ambicingą Kauno Europos kultūros sostinės programą pasakoja Mahammadas.

Jei atvyksite rudenį, pasistenkite nepraleisti retrospektyvinės pasaulinio garso Fluxus menininkės Yoko Ono parodos, užsukite apžiūrėti Kauno Kantatos „Žalgirio“ arenoje ir dalyvaukite oficialioje Europos kultūros sostinės uždarymo ceremonijoje. Kultūros kupinų metų proga būtina pamatyti Williamo Kentridge'o parodą „Tai, ko nepamename“, kuri M. K. Čiurlionio muziejuje Kauno centre veiks iki lapkričio pabaigos.

Ifeoluwa prisipažįsta, kad ji neturėjo progos aplankyti nė vienos parodos. Tačiau teigia, kad mieste nuo kultūros pabėgti sunku – koncertai dažniausiai vyksta lauke miesto centre arba „Žalgirio“ arenoje.

„Neseniai čia koncertavo net vienas iš mano mėgstamiausių atlikėjų Khalidas!“, – sako Ife.

Vietinis maistas skiriasi nuo to, prie kurio užsieniečiai yra įpratę

Kadangi lietuviška virtuvė yra gausi įvairių mėsos ir bulvių derinių, pripratusiems prie kitokio maisto gali būti gana sudėtinga.

„Kad būčiau žinojusi, kaip sunku bus gauti maisto, prie kurio esu įpratusi! Afrikoje mano mityba yra visiškai kitokia, aš mėgstu labai aštrų maistą“, – sako lingvistikos studentė iš Nigerijos Ife.

Kalbant apie vietas, kuriose verta užsukti pietų, Ife rekomenduoja „Grill London“, „Talutti“, „Amber Grill“ ir „Mangal“. Tačiau ji prisipažįsta, jog yra atsargi bandydama lietuviškus tradicinius patiekalus: „Manau, kad tai kyla iš mano nepagrįstos baimės išbandyti naujus dalykus. Verčiau pasiliksiu prie to, ką žinau, nei išbandysiu ką nors naujo“.

Alejandra Guttierez Luna

Alejandra Guttierez Luna

Alejandra, kilusi iš Nikaragvos ir nemažą gyvenimo dalį praleidusi Zambijoje, sutinka, kad maistas Lietuvoje labai skiriasi nuo maisto Nikaragvoje ar Zambijoje.

„Nikaragvoje turime daug kukurūzų ir žuvies, valgome daug šaknų. Šalia morkų ir bulvių valgome ir manijokas – jas reikia daug virti, kad jos taptų minkštos ir praturtintos skaidulomis“, – pasakoja Alejandra.

Tačiau aviacijos inžinerijos magistrantūrą studijuojančiam ispanui Carlosui Sosa Henríquezui tradicinėje Lietuvos virtuvėje yra tam tikrų patiekalų, kuriuos jis mėgsta: „Nesu cepelinų mėgėjas, bet mėgstu šaltibarščius ir bulvinius blynus. Šie du yra mano mėgstamiausi“.

Carlos Sosa Henriquez

Carlos Sosa Henriquez

Mėgautis maistu yra vienas iš svarbiausių gyvenimo malonumų. Laimei, Kauno maisto pasiūla yra gana įvairi ir tik auga. Šiandien Kaune galima rasti įvairių veganiškų, gatvės ir pasaulio maisto pasirinkimų, o pritrūkus ingredientų namų ruošai, galite užsukti į vietinę indų parduotuvę, esančią istoriniame Vilijampolės kvartale.

Prekybos centruose galima ir papramogauti

Kai nori pralinksmėti, Ife mėgsta prasiblaškyti Laisvės alėjoje esančioje parduotuvėje „Flying tiger“, nes joje yra beveik visko, ko tik gali prireikti ir tikrai pigiomis kainomis.

Taip pat studentė rekomenduoja aplankyti prekybos centrą „Mega“: „Šiame prekybos centre buvau tik vieną kartą, bet tai vieta, kurią turi aplankyti kiekvienas. Prekybos centras milžiniškas, o tiems, kam patinka akvariumai, „Megoje“ galės išvysti didžiausią akvariumą Baltijos šalyse.“

Ji visiškai teisi – „Megos“ akvariumas yra didžiausias ir aukščiausias Baltijos šalyse. Tačiau jei domitės ir vietinėmis prekėmis, galbūt norėsite užsukti į Kauno lauko turgų – ūkininkų turgų šeštadieniais prie Kauno pilies arba istorinį Žaliakalnio turgų. Priklausomai nuo sezono, čia rasite visokio maisto, vilnonių kojinių, medinių šaukštų ir daugybę kitų dalykų.

Vietiniai pasirodė šaltesni, tokie kaip ir orai

Vienas dalykas, dėl kurio Ife nėra tikra – ar ji kada nors susiras vietinių draugų: „Iš to, ką pastebėjau, gali būti šiek tiek sunku susidraugauti su vietiniais.“

Iš pradžių azerbaidžanietis Mahammadas taip pat manė, kad lietuviai yra gana šaltoki ir nutolę – viena iš kliūčių, jo manymu, galėjo būti kalba. Tačiau šiuo metu jis jau džiaugiasi vietinių draugų kompanija.

„Jei atvirai, nepaisant kitokios religijos, aš nematau didelio skirtumo tarp savo kultūros ir Lietuvos. Kaip ir mano šalyje, čia žmonės malonūs, draugiški, šnekūs“, – sako KTU informatikos studentas.

„Reikia laiko, kol vietiniai atsivers ir tave įsileis. Tačiau kai jie tai padarys – jūs tapsite it šeima. Tai toks drastiškas pokytis! Savo kurse turiu labai gerą draugę – pradžioje ji su manimi beveik nekalbėdavo, o dabar apsikabina, šnekučiuojasi ir kviečiasi į savo gimtąjį miestą susitikti su jos tėvais“, – pasakoja Alejandra iš Nikaragvos.

Visi studentai sutinka, kad lietuviai, nors ir kiek drovūs, bet yra paslaugūs ir patikimi. Atvykusi į Kauną Ifeoluwa liko sužavėta, kaip puikiai viskas sutvarkyta: „Žmonių, įmonių, parduotuvių tvarkingumas ir susitarimų laikymasis mane tikrai sužavėjo. Viskas daroma taip tvarkingai“.

Ne tik vietinių žmonių šaltesnis bendravimas, bet ir oras gali sukelti nuostabą, ypač tiems, kurie atvyksta iš šiltesnio klimato valstybių. Reikia išmokti rengtis sluoksniais, pataria Carlosas iš Ispanijos – juk Lietuva yra Europos šiaurėje.

„Čia tikrai būna labai šalta, atsivežkite daug žieminių striukių!“, – priduria Ife.

 

Straipsnyje panaudotos nuotraukos iš Kaunas IN, Realisbeautifulstock, Wikimedia Commons ir Unsplash. Studentų nuotraukos – KTU fotografės Justinos Raugevičienės arba iš asmeninio archyvo.