Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo, nuolat besikeičiančiame pasaulyje saugumas yra vienas svarbiausių dalykų, todėl gaisrinės saugos specialistų poreikis auga tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Vien valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kasmet gali įdarbinti 10 ir daugiau šias studijas baigusių specialistų. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti kvalifikuotus gaisrinės saugos specialistus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas studentams, sudariusiems trišales studijų sutartis, po studijų baigimo suteikia darbą jų išsilavinimą atitinkančiose pareigose.

Darbas, kuriame reikalingos visapusiškos žinios ir gebėjimai

Gaisrinės saugos specialisto darbas reikalauja įvairių žinių ir gebėjimų. Pagal Gaisrinės saugos studijų programą rengiami specialistai, gebantys užtikrinti žmonių gyvybės ir sveikatos bei visų nuosavybės formų turto apsaugą nuo gaisrų, avarijų ir stichinių nelaimių. Tokie specialistai žino, kaip pašalinti gaisro, avarijų, stichinių nelaimių padarinius, turi gaisrinės saugos bei gelbėjimo darbų žinių ir įgūdžių.

Šie specialistai moka ir valdyti ugnį, ir suteikti pagalbą nuo jos nukentėjusiesiems. Tuo pat metu jie ir inžinieriai, projektuojantys pastatus, apsaugotus nuo gaisro ir stichinių nelaimių pavojaus. „Sparčiai tobulėjančios technologijos nuolat reikalauja racionalių ir šiuolaikiškų sprendimų gaisrinės saugos srityje, kuriuos priimant būtinos labai įvairios žinios. Manau, kad svarbiausia yra siekti žinių ir nuolat tobulėti. Tai būtina daryti ir studijuojant, ir dirbant“, – teigia G. Sakalinskas.

Kaip tvirtina direktoriaus pavaduotojas, dirbdami valstybinės priešgaisrinės priežiūros srityje gaisrinės saugos specialistai atlieka eksploatuojamų statinių, kitų objektų valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, imasi priemonių priešgaisrinės saugos pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti, kontroliuoja, kaip šios priemonės vykdomos, duoda privalomus vykdyti nurodymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Taip pat atlieka gaisrų tyrimą, kontroliuoja projektinių ir techninių sprendimų, objektų, produktų ir paslaugų atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, užtikrinantiems objektų ir juose dirbančių arba esančių žmonių saugą nuo gaisrų. „Kiekvienas iš šių darbų reikalauja didelės atsakomybės, inžinerinio mąstymo ir gebėjimo analizuoti“, – tvirtina G. Sakalinskas.

Visuomenės pasitikėjimas pelnomas darbu

Valstybinė priešgaisrinė priežiūra neatsiejama ir nuo gaisrų prevencijos. Tad dirbantiems šioje srityje tenka organizuoti gaisrų prevencijos akcijas, bendrauti su gyventojais, vesti mokymus. „Gyventojų švietimo ir saugios gyvensenos įgūdžių formavimo rezultatas – mažiausias gaisrų ir žuvusių juose skaičius per 30 metų. Tai pasiekta vykdant aktyvią gaisrų prevenciją, į kurią buvo įtrauktos ir šalies savivaldybės, daugiau dėmesio skiriant pažeidžiamoms gyventojų grupėms“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas.

Žūčių gaisruose mažinimas yra vienas svarbiausių iššūkių. Tai priklauso ne tik nuo tarnybos darbo, bet ir nuo visuomenėje vyraujančios saugos kultūros, žalingų įpročių ar skurdo problemų. Todėl ne tik rengiamos prevencinės akcijos, bet taip pat telkiamos savivaldybės, socialiniai darbuotojai, gyventojų bendruomenės siekiant puoselėti saugos kultūrą.

Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi didelį visuomenės pasitikėjimą, kurį, pasak G. Sakalinsko, reikia užsitarnauti. „Gyventojų pasitikėjimas yra pelnomas darbu. Kaip rodo Vidaus reikalų ministerijos apklausa, valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 94 proc. apklaustųjų. Tai džiugina, bet kartu ir įpareigoja. Iš tiesų, gyventojų pasitikėjimas priklauso nuo mūsų pareigūnų parengties, turimų žinių ir atsakingumo“, – sako G. Sakalinskas.