Kaip kilo mintis sudalyvauti „Work and Travel“ programoje? Galbūt kas nors paskatino, pastūmėjo?

Mintis sudalyvaut „Work and travel“ programoje kilo dėl to, kad universitetas, kuriame studijuoju – LCC tarptautinis universitetas, labai stipriai ragino tai daryti ir tikrai nemaža dalis studentų vasarai važiuoja į JAV ar kitur.  

Universitetas skatina tai daryti gan aktyviai. Ne pakabina informacinius plakatus ar parašo laiškus apie programą, tačiau ir vasaros atostogų suteikia kur kas daugiau, nei kiti universitetai. Balandžio paskutinę savaitę vyksta sesija, o po jos, gegužės pradžioje, jau esame pradėję atostogas. Taip pat, kadangi mūsų LCC studijuoja nemažai studentų iš kitų šalių, kurių dalis nėra labai ekonomiškai stiprios, universitetas, jei yra poreikis, suteikia paskolą studentams, keliaujantiems su W&T programa. Paskola skirta bilietams įsigyti, programos mokesčiui susimokėti, pirmoms savaitėms pragyvenimui užsienyje ir panašioms reikmėms. Na, o per vasarą užsidirbę studentai tą paskolą rudenį grąžina be palūkanų – tiek, kiek ir pasiskolino.

Kai visos aplinkybės leidžia išvykti pasidarbuoti vasarą užsienyje, natūralu, kad papildomos paskatos nereikia. Aš pats programoje dalyvavau 4 kartus: pirmą vasarą keliavau į Graikiją, kitas tris į JAV.

Kaip išnaudojai programą Graikijoje? Kur darbavaisi? Ką veikei laisvu metu? Kokių naujų patirčių įgavai?

Programą išnaudojau gan efektyviai. Prioritetas, žinoma, buvo užsidirbt pinigėlių, tačiau taip pat ir pigiai pakeliauti, ir pamatyti vietų, kur po mokslų reikėtų metus ar net kelis taupyti, kad pavyktų nukeliauti.  

Pirmą vasarą keliavau į Graikiją, Rodo salą, nors norėjau į JAV. Tačiau iki kelionės į Graikiją nebuvau nė karto iškėlęs kojos iš Lietuvos (net Latvijoj nebuvau), ir dėl to rinktis JAV neturėjau pakankamai "tvirtų kinkų". Graikijoje dirbau didelio 5 žvaigždučių viešbučio baseino bare. Darbas buvo visai smagus, tik oras nežmoniškai karštas ir drėgnas, dėl to pavargdavau net ir nesant daug darbo. Atlyginimas, gyvenimo sąlygos, bei nemokamai suteikiamas maistas nebuvo be galo patrauklūs, tačiau aš nesu labai išrankus, tad per daug nesiskundžiau. Susipažinau su vietiniais, mano vadovas buvo Tarptautinės barmenų asociacijos narys, tad su juo buvo be galo smagu bendrauti ir klausytis. Pakeliavau po pačią salą, naujų pažinčių dėka turėjau nemažai kitų nemokamų pramogų – pasiplaukiojau aplink salą laivu, kurio kapitonas naudojosi viešbučio pliažu ir darbuotojus plukdė nemokamai. Dar vieną vakarą vienas iš animatorių, dirbusių mūsų viešbutyje, kuris buvo žinomas kaip didelis vakarėlių liūtas, suorganizavo naktinę kelionę į Faliraki – naktinių klubų ir vakarėlių miestą, kur visą naktį su juo buvome įleidžiami ir gėrimais vaišinami nemokamai, tai linksminomės iki paryčių. Taip pat, su kitais tautiečiais nuvykome į didžiausią atvirą vandens parką Europoje. Jei ir grįžčiau į Rodo salą kaip turistas, tai vien dėl to vandens parko.

Susipažinau ir su smagiais klientais. Kadangi visada stengiuos būti draugiškas, bendravimas ir pažintys mane ne kartą nuvedė prie tikrai smagių potyrių. Kartą pas mus viešbutyje apsistojo britų trijulė – tėtis, dukra ir jos vyras. Su jais besišnekučiuojant paaiškėjo, kad tėtis jaunystėje dirbo Holivudo žvaigždžių apsauginiu ir yra geras bičiulis su aktorium Sean Bean. Tas aktorius vaidino „Žiedų Valdove“ bei „Sostų Karuose“ – dviejuose mano labai mėgstamuose kūriniuose. Tad jis papasakojo Sean'ui apie mane ir jo dėka gavau beveik visos „Game of Thrones“ komandos autografus, kuriuos man atsiuntė į namus. Tai buvo tiesiog neįtikėtina.

Įspūdinga, kad į JAV vykai net 3 kartus. Kaip sekėsi tiek laiko praleidžiant Amerikoje? Ką atradai apie šią šalį?

JAV turėjau daugiau progų pasidarbuoti ir užsidirbti pinigėlių, tad tuo stengiausi naudotis. Kadangi Graikijoje turėjau labai gerus santykius tiek su savo vadovu, tiek su viešbučio savininkais, o ir dirbau itin stropiai, viešbučio savininkai man parašė labai gražų rekomendacinį laišką, kuris padėjo gauti gerus darbus JAV. Tad ten iš viso lankiausi tris vasaras – dvi iš jų praleidau be galo gražiame miestelyje South Lake Tahoe, o trečią vasarą keliavau į Vašingtono valstiją, San Juan salą.

Tiems, kas nežino Lake Tahoe, tai paprasčiausias apibūdinimas būtų Kalifornijos Nida. Tai miestelis kalnuose (2 km virš jūros), į rytus nuo Kalifornijos, kur pailsėti važiuoja visi, kas turi daugiau lėšų. Pačioje Kalifornijoje ir Nevadoje vasarą būna labai karšta, tačiau kalnuose oras yra tiesiog tobulas. Visada šilta (apie +26-30 laipsnių) ir visada saulėta, giedra. Pats ežeras ir gamta yra be galo gražūs. Internete paieškoję South Lake Tahoe vaizdų, nuvažiavę pamatysite būtent tai, ko ir tikėjotės.  

JAV visas tris vasaras dirbau po du darbus. Pirmą vasarą turėjau progą rinktis tarp „Hard Rock“ kazino ir viešbučio bei „Harrah's&Harveys“ kazino ir viešbučių konglomerato. Tad pirmą vasarą pasirinkau „Hard Rock“, nes man labai patinka šis prekinis ženklas, tačiau nuvykęs supratau, kad padariau prastą sprendimą, kadangi „Harrah's&Harveys“ tame miestelyje yra rinkos gigantai, turintys du milžiniškus viešbučius su daugybe pramogų. Būtent dėl to antrą vasarą rinkausi dirbti pas juos. Dirbant susipažinau su vietiniais ir be galo smagiai praleidau laiką. Pirmą vasarą mano antras darbas buvo mago Rob Lake pasirodyme. Magas keliems triukams pasikviesdavo žmones ant scenos, ir mano darbas buvo juos nufotografuoti, o vėliau, žmonėms išėjus, tas nuotraukas pardavinėti. Po kurio laiko sužinojau, kad mano vadovas buvo vienas iš legendinės grupės „Blue Man Group“ narių, tad visą vasarą turėjome daug tikrai smagių pokalbių.

Laisvalaikio pirmas dvi vasaras daug neturėjau, kadangi dirbau gan įtemptai, tačiau jo atradęs keliavau į gamtą, žygiavau po kalnus, maudžiausi Lake Tahoe ežere (kuris, beje, yra pats gėliausias JAV ir penktas gėliausias pasaulyje) ir kartais nukeliaudavau į kazino pažaisti pokerio tuurnyruose su vietiniais gyventojais.

Na, o trečią vasarą dirbau dviejuose restoranuose padavėju, tad darbas irgi buvo gan smagus. Tačiau toje saloje didelių atrakcijų nebuvo, galėjai tik stebėti banginius, tad didelę dalį laisvo laiko praleidau tiesiog bendraudamas ir laiką leisdamas su vietiniais. Pirmą mėnesį gyvenau hostelyje, tačiau vėliau mane į svečius pasikvietė virtuvės šefas ir gavau progą iš tiesų suprasti, kas yra amerikietiška kultūra ir gyvenimas.

Kaip vyko atrankos procesas į programas? Su kokiais iššūkiais susidūrei, kas buvo sudėtingiausia?

Į Graikiją atrankos procesas vyko gan įdomiai. Užpildžiau anketą, ir jie patys į mane kreipėsi. Programą organizavo graikas, dirbantis Baltijos šalyse, ir jis pats man paskambino, pasiūlė darbą viešbutyje, paklausė, ar noriu ten dirbti. Aš per daug negalvojęs sutikau, o vėliau vyko dokumentų pildymas bei pačios kelionės planavimas.

Atrankų procesai į JAV buvo kiek sudėtingesni, nes ir patys darbo pasiūlymai – premium lygio. Patys darbdaviai atvyko į Lietuvą, darbo pokalbius vedė gyvai, Vilniuje. Kai gavau darbo pasiūlymą, laukė nemažai dokumentų bei formų, kurias reikėjo užpildyti. Užtrukau kelias valandas, tačiau instrukcijų dėka  problemų neturėjau.

 

Kaip vertini savo patirtį? Ar džiaugiesi priėmęs sprendimą keturias vasaras praleisti svetur?

Tik teigiamai. Žinau, kad tai bus geriausi mano gyvenimo prisiminimai, nes ne tik turėjau puikią progą nemokamai aplankyti šalis, kuriose norint pakeliauti reikėtų nemažai lėšų, tačiau ir patyriau daugybę nuotykių, susiradau draugų, kurie iki šiol kviečia pas save į svečius, bei užsidirbau pinigų, kuriais galiu susimokėti už mokslus bei nusipirkti tai, ko labiausiai reikia.

Ar rekomenduotum kitiems studentams dalyvauti programoje ir į ką siūlytum atkreipti dėmesį?

Tikrai taip. Svarbiausia nebijoti ir į viską žiūrėti kaip į nuotykį. Iššūkių bus nemažai, tačiau jų pasitaiko ir būnant čia, Lietuvoje. Tad reikia nebijoti, ir ieškoti sprendimų.

Keletas patarimų, kuriais galiu pasidalinti:

Ieškant darbo JAV geriausia bus ne ten, kur didžiausias valandinis atlyginimas, o ten, kur prie atlygimo prisideda arbatpinigiai. Amerikiečiai turi geriausią klientų aptarnavimą, nes arbatpinigiai yra didelė atlyginimo dalis.

Nepirkite bilietų tiesiai iš oro linijų. Jų ieškokite per skrydžių paieškos platformas, tokias kaip Skyscanner. Galite prarasti komfortą, tačiau gauti žymiai geresnę kainą. Žiūrėkite skrydžius iš įvairių oro uostų (Vilniaus, Kauno, Rygos ir Varšuvos), nebijokite skrydžių su ilgais persėdimais. Ilgi persėdimai gali pasirodyti baisūs, nes kartais gali tekti laukti visą naktį (ilgiausiai laukti man teko lygiai 24 valandas), tačiau miegoti galite ir pačiame oro uoste ant suoliuko. Oro uostai žmonių naktį neišvaro, o ir visas objektas akylai stebimas kameromis, tad niekas nesistengs jūsų apvogti. Maisto parduotuvių pilna, tad neišalksite. Vienintelis trūkumas – nėra dušų. Tačiau prieš skrydį persirengi į patogesnius drabužius, veidą apsišlakstai vandeniu ir nuskrendi kaip agurkėlis.

Susiradus darbą rekomenduoju prisijungti į „Facebook“ grupes, tokias kaip „W&T Lietuva“ ir panašias. Ten galėsite ieškoti kitų lietuvių, kurie galimai keliaus į tą pačią darbovietę ar tą patį miestelį, kur ir jūs. Tad kelionę galėsite susiplanuoti kartu, bus ir smagiau, ir drąsiau, ir saugiau. Taip pat, ten galėsite ieškoti programos dalyvių, kurie galbūt prieš tai dirbo tame pačiame mieste ar net toje pačioje darbovietėje. Jie galės pasidalinti patirtimi, papasakoti, kur ieškoti apgyvendinimo, ką tame miestelyje veikti ir panašiai. Jei keliausite į South Lake Tahoe ar San Juan salas, galite rašyti man, tikrai pasidalinsiu patirtimi.

Svarbiausias patarimas – į viską žiūrėti paprastai. Iškeliaujate į kitą šalį, kur yra visai kita kultūra, įpročiai bei tradicijos. Tad yra tikimybė, jog patirsite kultūrinį šoką. Turėkite omeny, jog nors mūsų kultūros atrodo skirtingos, viduje visi esame tie patys žmonės.

Nebijokite išlipti iš komforto zonos, neužsidaryke tik europiečių, su kuriais atvyksite, bendruomenėje. Bendraukite kuo daugiau su vietiniais. Neretai jiems bus smagu su jumis bendrauti ir jus pažinti. O jei susidraugausite, niekas kitas neturės geresnių patarimų, kaip gyventi ir dirbti pas juos.

Didžiausios sėkmės ir smagių nuotykių!