Patrauklią, įkvepiančią mokymosi ir laisvalaikio erdvę pateikiant vidaus interjero sprendimus įgyvendino studijos „KAI dsgn&arch“ architektė Agnė Kriaučiūnaitė kartu su D. Vaičiukynaite.

Su architekte kalbamės apie tai, kodėl buvo pasirinktas toks spalvingas interjeras, kokių patarimų sulaukė iš pastatą kūrusio architekto Vytauto Jurgio Dičiaus ir kokie atsiminimai liko iš studijų Kauno technologijos universitete (KTU).

Deimantė Vaičiukynaitė

– Prieš keletą metų baigėte architektūros studijas KTU. Kaip jauteisi sužinojusi, kad dirbsi prie savo universiteto bibliotekos atnaujinimo projekto?

– Jaučiausi dėkinga už galimybę prisidėti prie vietos, kurioje praleidau ne vieną vakarą, atgaivinimo. Studijuojant tekdavo bibliotekoje pasėdėti iki paskutinės akimirkos, kol būdavome išprašyti. Buvau perfekcionistė, norėjosi su grupe viską atlikti tobulai. Drąsiai sakau, kad dalyvaudama visuose konkursuose ir tuo pačiu besimokydama aukščiausiais įvertinimais, universitete praleidau vienus geriausių savo gyvenimo metų. Galimybė prisidėti prie ateities studentų, būsimų kolegų mokymosi sąlygų gerinimo – vienas iš puikiausių to įvertinimų. Bet neprisiimsiu visų nuopelnų, interjerą kūrėme kartu su kolege – architekte Agne Kriaučiūnaite iš „KAI dsgn&arch“ studijos.

– Naujoji biblioteka pasitinka spalvomis ir žaismingumu. Kodėl buvo priimti tokie dizaino ir išplanavimo sprendimai?

– Išplanavimą kuravo mano buvęs dėstytojas Martynas Marozas su komanda bei „Aplan“ architektės. Mums reikėjo tik šiek tiek pakoreguoti funkcinį planą pagal naująjį interjero dizaino koncepciją.

Kartu su KTU atstovais iškėlėme tikslą, kad interjeras turi būti inspiruojantis – bibliotekos aplinka skatintų kūrybiškumą, naudojamos spalvos, tekstūros ir medžiagos didintų darbingumą bei keltų gerą nuotaiką. Buvo pasirinkti pasteliniai medžiagų ir paviršių tonai: melsva, geltona, šviesiai pilka ir žalsva. Jie nuteikia kūrybiškam darbui, inspiruoja, suteikia žaismingumo, nevargina. Ryški oranžinė suteikia išskirtinumo, energijos ir dinamikos pojūtį.

Kurdami interjerą konsultavomės ir su šio pastato bei viso KTU miestelio autoriumi architektu Vytautu Jurgiu Dičiumi. Poilsio erdvėje palikome jo kurtą kompoziciją, atsižvelgėme į kitus patarimus ir į bendrą kontekstą įterpėme ikoniškų pastato juodų linijų komponentus. Nors pirmas bendras vaizdas spalvotas ir dinamiškas, visų linijų suvedimas sukuria aiškią struktūrą, būdingą KTU miestelio pastatų architektūrai.

– Kalbant bendriau, kokios interjero tendencijos dabar vyrauja visuomeninių pastatų architektūroje?

– Projektuojant bet kokią erdvę, niekada negalvoju apie tendencijas. Kūryba prasideda nuo pačios erdvės pajautimo, funkcinio išplanavimo, konteksto ir bendros sukurtos koncepcijos. Tendencijos nėra amžinos, niekada negali būti tikras, kad tai taps klasika. Kurdamas aplinką, kuri atitinka būtent vietos istoriją ir energiją, nepasikliaudamas einančia banga, bet savo paties estetiniu pajautimu ir žinių bagažu – gali prisidėti prie „apčiuopiamo“ paveldo ateičiai. Žinoma, inspiruojančių projektų visuomet bus – tik reikia mokėti juos protingai atskirti bei iš jų pasisemti įkvėpimo.

Galėčiau išskirti darbo erdvių sugrįžimą prie uždaresnio plano. Nebėra propaguojamas darbas vienoje erdvėje, žmonėms norisi privatumo, daugiau skirtingų funkcijų turinčių erdvių. Tai pastebėsite ir užsukę į atnaujintą KTU biblioteką.

– Vienas iš labiausiai į akis krentančių ir žmonių per renginius pritraukiančių objektų – ryškiu oranžiniu kilimų išklotas amfiteatras. Kas slypi už jo projektavimo?

– Tai antrojo aukšto susibūrimo centras, pridengtas stiklinių turėklų, su įmontuotu LED apšvietimu. Amfiteatro sienos išklotos žalsvu veltiniu, taip sukuriamas atvirai uždaras kubas bibliotekos erdvėje. Ryški kiliminė danga čia taip pat pasirinkta neatsitiktinai. Ji yra ne tik ryškus akcentas tarp pastelinių spalvų, bet ir vieta prisėsti, išskirianti vietą renginiams. Kiliminė danga turi ir kitą funkciją – sugerti garsus. Apskritai vienas iš didesnių kilusių iššūkių atnaujinant biblioteką – susitvarkyti su aukštų erdvių akustika. Tam naudojome įvairias akustines užuolaidas, lubas, stalų pertvaras.

– Iš universiteto patalpų natūraliai tikimasi, kad jos atspindės naujas tendencijas ir bus pavydžiu kitiems. Kokių vertybių laikėtės kurdamos bibliotekos erdves?

– Kuriant šį projektą išskyrėme keturias pagrindines vertybes, kurių laikėmės viso projektavimo metu. Pirmiausia, tai inovacijos – taikomos modernios technologijos. Kūrėme jau minėtą inspiruojantį interjerą, kad pati aplinka skatintų kūrybiškumą, teigiamai veiktų nuotaiką. Taip pat svarbūs buvo ergonomikos klausimai. Čia atėjusiam lankytojui turi būti patogu, jis turi rasti tai, ko reikia darbo našumui didinti. Tam tikslingai sukurtas ir apšvietimas. Priklausomai nuo aplinkos – ar tai jaukus tylos kambarys, ar darbui skirta patalpa – apšvietimas projektuojamas atitinkamai – blausesnis arba ryškesnis. Dirbančiam žmogui reikalingas susikaupimas, tad apšvietimas turi būti koncentruotas ties darbo vieta, kad neblaškytų. Galiausiai svarbu buvo atrinkti ir ekologiškas medžiagas: siekėme naudoti tik tokių gamintojų produkciją, kurie savo medžiagoms turi tvarumo sertifikatus. Stengėmės, kad ir lankytojams būtų patogu rūšiuoti atliekas bei kitais būdais tausoti aplinką.

– Architektūros pasaulyje darbuojiesi jau keletą metų, paskutiniu metu daugiau dėmesio skiri interjerui. Kuo tave patraukė ši sfera?

– Per pirmuosius architektūros studijų metus supratau, kad nieko kito savo gyvenime daryti nenorėčiau. Įsidarbinau antrame kurse. Šiuo metu jau turiu šešių metų patirtį. Nors dabar dirbu daugiau su interjero projektais, niekada nepamiršiu „Kančo studijoje“ su komanda derintų didelių projektų planų, detalių, formų, kraštovaizdžio ir kitų aspektų bei jų sujungimo į visumą. Tai mane išmokė mokytis – pirmiausia pajausti erdvę, tik tada jai kurti koncepciją, tad jaučiu nemažą pranašumą. Mes kuriame interjerą, o ne tiesiog dekoruojame patalpas.

– Kokie atsiminimai liko iš studijų laikų KTU?

– Labai įsiminė konkursai, kuriuose dalyvavome kartu su komanda. Kiek dalyvavome, tiek ir laimėjome, tad šių įvykių tikrai niekada nepamiršime. Taip pat du kartus pasinaudojau tarptautinių mainų programa „Erasmus+“, gaudavau Talento stipendiją. Tai buvo nepamirštama patirtis.

Man labai pasisekė, kad turėjau puikius kurso draugus, kurie buvo mano pagrindinė paskata stengtis, kaupti žinias. Iš jų išmokau labai daug. Kartu praleidome daugybę vakarų ir net naktų ruošiant projektus. Būdavo, kad dirbdavome per naktį, savo darbus sukabindavome iš ryto ir po pristatymų rezultatų laukdavome miegodami ant sėdmaišių. Įsiminė ir puikūs dėstytojai, padarę didžiausią įtaką mano gyvenime: Gintaras Balčytis, Martynas Marozas, Johan de Wachter, Vytautas Baltus ir dar daug kitų.

Vienas smagiausių projektų per visus metus buvo bakalaurinio darbo kūrimas kartu su projekto vadovu G. Balčyčiu. Už šį projektą gavau aukščiausią įvertinimą ir buvau nominuota Baltijos Šalių geriausių jaunųjų architektų baigiamųjų darbų konkursui – vykau į Taliną jo pristatyti.

– Ką palinkėtum būsimiems architektams – tiek studentams, tiek dar moksleiviams, svajojantiems apie šią profesiją?

– Pirmiausia, labai gerai savęs paklausti, ar tai yra tavo pašaukimas, mėginti iš visų jėgų tai pajusti. Kūrimas žmonėms – vienas geriausių, bet ir sunkiausių darbų gyvenime. Būti architektu – tai ne tik braižyti ar kurti vizualizacijas, reikia būti sąmoningu ir būti pasiruošusiu domėtis visa mus supančia aplinka: ekonomika, politika, sociologija, urbanizmu, istorija, technologiniais ir inžineriniais aspektais, nuolatos skatinti savo estetinio pojūčio tobulėjimą, būti atviru naujoms inovacijoms ir pasiūlymams, mokėti bendrauti su žmonėmis, retsykiais netgi pabūti psichologu.

Taip pat reikia turėti daug kantrybės, pasiruošti įdėti daug darbo ir niekada nebijoti kuo daugiau praktikuotis, nes visa patirtis ateina būtent per tai. Tačiau suvokimas, kad gali sukurti kažką, kas taps apčiuopiama ateities žmonėms – kurti žmonių namus, įsiklausyti į jų gyvenimo bei darbo scenarijus, juos pritaikyti erdvėje, sulaukti įvertinimo, matyti savo darbo rezultatą realybėje, atverti jį visų akims – tai verta visų įdėtų pastangų.

Daugiau apie architektūros studijas KTU: https://stojantiesiems.ktu.edu/programme/v-architektura/