Doc. dr. Juozas Valčiukas, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto direktorius.

Platono ,,Valstybės“ dialoguose Sokrato klausiama: ,,Ar tu nori, kad tiktai atrodytų, jog mus įtikinai, ar iš tikrųjų nori įtikinti, kad bet kokiu atveju teisingumas yra geriau už neteisingumą?“. Akivaizdu, kad norint iš tikrųjų įtikinti, svarbiausia yra argumentų kalba.

Teisinio argumentavimo įgūdžiai yra esminis kriterijus vertinant teisininko profesinę kompetenciją. Šiuo klausimu viešojoje erdvėje neretai išsakomos kelios kritinės pastabos. Pirma, teigiama, kad universitetuose nepakankamai dėmesio skiriama teisinių-praktinių įgūdžių formavimui, dėl ko po studijų per lėtai įsiliejama į darbo rinką. Antra, atkreipiamas dėmesys į teisininko retoriką, kuri praktikoje neišlaiko balanso tarp būtino profesinės kalbos lygio ir gebėjimo rašyti bei kalbėti aiškia ir suprantama visuomenei kalba.

Pastarosios pastabos yra signalai, į kuriuos reikalinga reaguoti. Ypač žinant tai, kad valstybė ir jos teisinė sistema yra neatsiejama nuo teisininko profesijos. Juk, pavyzdžiui, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios, valdžios institucijų ir įstaigų didelę dalį sudaro teisininkai, o teisminės valdžios korpusą sudaro beveik vien tik teisininkai. O ką bekalbėti apie privatų sektorių ar tarptautinių institucijų tinklą.

Suprantama, kad tokias demokratines šalies vertybes, kaip teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisė į teisingą teismą, teisinė pagalba, įmanoma užtikrinti tik tokioje valstybėje, kurioje teisininko profesijos žmonės turi būtiną profesinę kompetenciją. Tame tarpe ir būtinus teisinio argumentavimo įgūdžius.

Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarime, be kita ko, pažymima, kad tinkamai universitetuose parengtų teisininkų profesinė veikla lemia visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema. Teisinio išsilavinimo išskirtinį statusą Vakaruose iliustruoja ir tai, kad ši sąvoka įtvirtinta aukščiausios galios teisės dokumente – Konstitucijoje.

Teisininko profesinės kompetencijos esmę sudaro įvaldyta teisinio argumentavimo įgūdžių visuma. Ką teisininkui reiškia gebėti argumentuotai kalbėti? Teisinėje argumentacijoje, visų pirma, svarbu laikytis teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Teisėtumo kriterijui atitinkantys teisiniai argumentai reiškia, kad tam tikra išvada yra grindžiama Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Pagrįstumo kriterijui atitinkantys teisiniai argumentai yra nukreipti į turimus įrodymus. Pirmuoju atveju, kalba eina apie argumentavimą, nukreiptą į teisę, o antruoju atveju – argumentavimas nukreiptas į faktines aplinkybes. Be to, teisinė argumentacija turi būti įtikinama ir skaidri, nuosekli ir pakankama, aiški, suprantama ir korektiška.

Siekiant visapusiškai parengti tinkamos profesinės kompetencijos teisininką, studijų procese būtina integruoti teisinio argumentavimo tobulinimui skirtas disciplinas ir temas. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykloje teisės studijos jau trejus metus vykdomos remiantis patyriminio mokymosi metodu. Tokiu būdu, teisinio argumentavimo, teisinių dokumentų rengimo įgūdžiai formuojami studijuojant argumentavimui skirtas temas klasikinės teisės dalykuose ir atskiruose, tik teisinio argumentavimo įgūdžiams sutvirtinti skirtuose, studijų dalykuose.

Antai, teisės bakalauro studijose, nuo I kurso svarbiausi teisininkui argumentavimo įgūdžiai pradedami formuoti studijų dalyke ,,Teisinis argumentavimas“. Teorinius pagrindus įgijus rudens semestre, pavasarį imamasi lavinti teisinio argumentavimo įgūdžius, išbandant save konkrečių teisinių dokumentų rengimo ir teisminių inscenizacijų metu. Patyriminis studijų kelias reiškia, kad studentija teorinius pagrindus įgyja padedant dėstytojams, o praktinius argumentavimo įgūdžius tobulina patyriminių mokymų metu dirbant su savo sričių profesionalais (prokurorais, advokatais, teisėjais ir kt.). Po savaitę ar mėnesį trunkančių argumentavimo ,,treniruočių“, studentai namuose atlieka patyrimines užduotis. Jose dėstytojai kartu su įvairių institucijų teisininkais vertina pademonstruotus teisinio argumentavimo įgūdžius.

Per pastarąjį pavasario semestrą, teisės studentija sustiprino teisinio argumentavimo įgūdžius, rengiant prokuroro baigiamąją kalbą, kaltinamąjį aktą, advokato apeliacinį skundą bei teismo nuosprendį. Be to, argumentavimo įgūdžiai lavinti rašant teisinius dokumentus duomenų apsaugos, lygių galimybių, vaiko teisių apsaugos temomis. Argumentavimo įgūdžiai žodžiu tobulinti Vilniaus miesto apylinkės teismo salėse, dirbant su teisėjais teisminėse inscenizacijose. Džiugina tai, kad dalį studentų už pademonstruotus argumentavimo įgūdžius institucijos ar atskiri teisininkai paskatina ne tik prizais, bet ir pasiūlant praktikos vietą. Pavyzdžiui, šeši I kursą baigę studentai, už stipriausius savo teisine argumentacija teismo nuosprendžius, pakviesti atlikti praktiką Lietuvos teismuose.

Kuriant išskirtinį teisės studijų modelį, paremtą patyriminiu mokymosi metodu, su studentais dirbama individualiai, stebimas jų progresas. Tokiu būdu, visų pirma, formuojami tvirti teisinio argumentavimo raštu ir žodžiu įgūdžiai. Antra, įgyjami praktiniai teisinių dokumentų rengimo įgūdžiai, išgryninamas kiekvieno studento argumentavimo raštu ir žodžiu braižas. Trečia, konkrečių patyriminių užduočių metu, studentija išbando save skirtingose teisininko rolėse, kas leidžia atskleisti studento kūrybinį potencialą konkrečioje teisės srityje, padeda apsispręsti dėl tolimesnių karjeros galimybių. Ketvirta, bet kuri patyriminė užduotis siejama ne tik su formaliais teisinio dokumento rengimo įgūdžiais, bet atskiras dėmesys skiriamas argumentavimo, įtikinimo meno, kritinio mąstymo gebėjimams, atsakomybės, empatijos, teisingumo idėjos pajautimo, realizavimo aspektams. Tai leidžia individualiai prisidėti prie kiekvieno studento vidinio įsitikinimo formavimosi teisės ir bendrais žmogiškumo klausimais.

Analizuojant pretendentų į teisėjus atrankos reikalavimus, tarp daugelio reikalingų savybių, gebėjimų ir kompetencijų, gali likti nepastebėtas vienas ypatingas kriterijus: profesinio identiteto stiprumas. Stipraus savo profesiniu identitetu teisininko rengimui ypatingos reikšmės turi patyriminio mokymosi metodu grįstos ir į teisinio argumentavimo įgūdžius nukreiptos studijos. Tokios studijos, kuriose išmokstama iš tikrųjų įtikinti savo argumento teisingumu. Tapti stipriu savuoju profesiniu identitetu, siekiant įnešti kuo daugiau teisingumo valstybės ir visuomenės gyvenime.

Daugiau informacijos apie Mykolo Romerio universitetą – www.mruni.eu.