Mokytojų komentaras:

 

Šių metų fizikos egzaminą lyginant su praėjusių metų užduotimis jis pasirodė lengvesnis. Egzaminas pasirodė ypatingas tuo, kad buvo paliečiamos ekologijos temos – atliekų rūšiavimas, branduolinės nelaimės – šie klausimai reikalauja ne tik fizikos žinių, bet ir sąmoningumo gamtosaugai. 

 

Sudėtingiausios užduotys buvo III dalies 4 klausimo 2 užduotis, kur reikėjo apskaičiuoti ritės vielos ilgį, taip pat 2 klausimo 4 užduotis, kur reikėjo įrodyti, kad toliausiai nuskries kūnas, metamas 45 laipsnių kampu, tačiau, net ir neišsprendus šių užduočių, galima pasiekti gana gerų rezultatų. 

 

Stebint bendras tendencijas, fizikos egzaminas ilgainiui tampa lengvesnis, tačiau įvertinus pastarųjų metų mokymosi proceso kontekstą, gauti šimtuką mokiniams gali būti ir sunkiau. Manome, kad šiais metais galime tikėtis aukštesnių fizikos egzamino rezultatų.

 

 

Egzamino atsakymai:

 

 

 

I dalis

  1. D
  2. B
  3. B
  4. C
  5. D
  6. B
  7. C
  8. B
  9. A
  10. C
  11. A
  12. C
  13. D
  14. A
  15. B
  16. D
  17. C
  18. D
  19. A
  20. A
  21. A
  22. C
  23. D
  24. C
  25. B
  26. D
  27. A – klausimo sąlyga suformuluota nekorektiškai: Jupiterio masė ir skersmuo yra didžiausi iš visų Saulės sistemos planetų, tačiau Saturnas turi daugiau žinomų palydovų už Jupiterį. Atsižvelgiant į tai, atsakymas A yra teisingiausias.
  28. C
  29. A
  30. C

 

 

II dalis

  1. Vidutinis greitis

m/s

  1. Šilumos kiekis

J

  1. Elektros srovės stipris

A

  1. Lęšio laužiamoji geba

D

  1. Fotoelektronų stabdymo įtampa

V

  1. 5 N
  2. 0,16 kg
  3. 72 J
  4. 2,5 kart.
  5. 10 par.

 

 

III dalis

 

  1. klausimas
  2. Dviratininko padėtis pradiniu laiko momentu:

xt=4+t2,

x0=x0=4+02=4 (m).

Ats.: 4 m.

  1.  Dviratininko greitis randamas, apskaičiuojant koordinatės pirmąją išvestinę laiko atžvilgiu:

vt=x't=4+t2'=2t,

v0=0 (m/s).

Dviratininko pagreitis randamas, apskaičiuojant greičio pirmąją išvestinę laiko atžvilgiu arba koordinatės antrąją išvestinę laiko atžvilgiu:

at=x''t=v't=2 (m/s2).

Ats.: v0 = 0 m/s; a0 = 2 m/s2.

  1. ∆p=m∆v=60 kg∙6ms=360 kg∙ms
  2. Apskaičiuodami grafikuose (I ir II) užbrūkšniuotų plotų skaitinę vertę, galime rasti: I – greičio pokytį, II – kelią.
  3. Vėjo greičio didumas atskaitos sistemoje, susietoje su dviratininku, yra mažesnis už vėjo greičio didumą atskaitos sistemoje, susietoje su žeme.

 

  1. klausimas
  2. Ek=Ep,

mv22=kx22,

x=vmk=0,02 m.

  1. Šovinys, pasiekęs aukščiausią savo trajektorijos tašką, žemės atžvilgiu turi kinetinės ir potencinės energijos.
  2. I būdas (pagal kinematikos lygtis):

vy=v0sinα-gt,

h=v0sinα∙t-gt22,

                Įstatę duotus duomenis į formulę, gauname maksimalų pakilimo aukštį:

H=0,2 m.

II būdas (pagal energijos tvermės dėsnį):

Ek0y=Epmax,

mv0sinα22=mgH,

H=v0sinα22g,

Įstatę duotus duomenis į formulę, gauname maksimalų pakilimo aukštį:

H=0,2 m.

  1. Šovinio x koordinatės priklausomybė nuo laiko:

xt=v0cosα∙t,

                Toliau randame šovinio skriejimo laiką pagal kinematines lygtis:

h=v0sinα∙t-gt22,

0=v0sinα∙T-gT22, čia T – laikas, kurį šovinys išsilaiko ore.

T=2v0sinαg.

Įsistatę gautą skriejimo laiko išraišką į x koordinatęs priklausomybė nuo laiko, gauname x koordinatės priklausomybė nuo iššovimo kampo:

xα=2v02sinαcosαg=v02sing.

                Kritinio kampo vertės ieškome, prisilygindami x koordinatės išvestinę nuliui:

                x'α0=2v02cos2α0g=0,

                α0=45°.

 

  1. klausimas
  2. Absoliutusis pailgėjimas – tai kūno ilgio pokytis, palyginus su pradiniu jo ilgiu (∆l=l-l0).
  3. Huko dėsnis galioja atkarpoje nuo 0 iki A.
  4. Vielos santykinis pailgėjimas randamas pagal formulę:

ε=σE=0,002.

  1. Atsakymai susiję su ekologija ar efektyviu žaliavų panaudojimu, pavyzdžiui, kad neterštų gamtos.

 

  1. Klausimas
  2. Nuosekliam jungimui:

R=2r=54 Ω.

  1. Pirmiausia užrašome tankio formulę ir išsireiškiame iš jos tūrį:

V=mρt,

Atsižvelgdami į cilindro tūrio formulę, galime išsireikšti vielos skerspjūvio plotą:

S=Vl,

S=mρtl.

Įsistatome gautą išraišką į varžos formulę:

R=ρslS,

R=ρsρll2m.

Iš gautosios išraiškos išsireiškiame vielos ilgį ir jį apskaičiuojame:

l=Rmρsρl=212,5 m

  1. Magnetas greičiau judėjo jį tolinant nuo ritės, P2 pūpsnį atitinkantis indukuotosios srovės stipris yra didesnis. Indukuotoji srovė yra proporcinga indukuotajai elektrovarai, o ši savo ruožtu yra proporcinga magnetinio srauto kitimo spartai. Kuo greičiau judiname magnetą, tuo greičiau keičiasi ir jo kuriamas magnetinis srautas.
  2. Jeigu magneto poliai būtų sukeisti vietomis, indukuotosios srovės kryptis taptų priešinga.
  3. Maksimali momentinė elektrovaros vertė:

Em=imR=-0,81 V.

  1. ∆E=Em2-Em1,

∆E=LI222-LI122,

∆E=L3I122-LI122=4LI12,

Iš gautosios išraiškos gauname pradinę srovės stiprio vertę:

I1=∆E4L=1A.