Studijų pasirinkimas – naujas karjeros etapas kiekvienam abiturientui. Šis etapas dažnam kelia tiek pat daug įtampos, kaip ir abitūros egzaminai. Atrodo, taip neseniai saugiai mokyklos suole sėdėjęs jaunuolis labai greitai turi persiorientuoti į susitelkusį ir aiškiai savo kelią žinantį asmenį. Tokia našta tikrai didelė. Gerai tiems, kurie apsisprendė ir turi aiškų tikslą. O jeigu nežinai, ko nori?

Viena galimybių aiškių tikslų ir siekių neturintiems abiturientams – padaryti metų pertrauką, angliškai vadinamą gap year (liet. laisvieji metai). Šis reiškinys išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose dar 1960 metais, vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Gap year paprastai yra metų pertrauka po mokyklos baigimo ir prieš pradedant studijas aukštojoje mokykloje ar profesinio mokymo įstaigoje. Šios pertraukos tikslas – aiškiau suvokti save ir savo gyvenimo tikslus.

Apie gap year reiškinį savo įžvalgomis dalinasi Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) Edukologijos ir socialinio darbo (ESDI) instituto docentė, Karjeros valdymo magistro studijų programos vadovė dr. Asta Railienė, kuri teigia, kad tai populiarėja tarp Lietuvos abiturientų. „Jei skirsite laiko išsiaiškinti, kas jums yra karjeros sėkmė, bus lengviau ją pasiekti“, - sako ekspertė.

Ar pertraukos reikia kiekvienam?

Ekspertė akcentuoja, kad bendraudama su jaunimu visada atkreipia dėmesį, kad šio sprendimo sėkmė labai priklauso nuo jį pasirinkusiojo elgsenos ir motyvacijos. Jei šie pertraukos metai bus praleisti be tikslo, komfortiškai tupint ant „sofkutės“ tėvų namuose ir laukiant, kol kas nors ką nors už mane nuspręs, siekiamo rezultato nesulauksime. Pertraukos laikotarpis turi būti tikslingai išnaudotas savęs paieškoms. Kokiu būdu tai realizuoti – priklauso nuo kiekvieno. Tai gali būti darbas ar savanorystė srityje, kuri buvo svarstoma kaip vienas galimų pasirinkimų. Gali būti ir tarptautinė savanorystė iššūkių kupinoje naujoje aplinkoje ar paprasčiausia ilgalaikė kelionė, siekiant išstumti save iš komforto zonos ir kaip galima geriau save pažinti ir suprasti. „Svarbiausia prieš priimant sprendimą apie pertraukos metus labai aiškiai sau atsakyti, ko aš siekiu priimdamas tokį sprendimą? Kaip šį laikotarpį išbūsiu? Kokius tikslus sau keliu ir kokių rezultatų siekiu? Daryti pertrauką ar ne, pereinant iš vienos mokymosi aplinkos į kitą, yra labai individualus kiekvieno besirenkančiojo sprendimas. Jei jaunuolis turi aiškią savo karjeros viziją, tikslą ir yra motyvuotai pasirinkęs šiam tikslui pasiekti tinkamas konkrečias studijas, tuomet metų pertrauka nebūtų tokia veiksminga. Tačiau dažnas atvejis, kai abitūros egzaminai pasirinkti, išlaikyti, o kokias studijas įrašyti į pasirinkimų prašymą – visai neaišku. Tokioje situacijoje vienas iš galimų sprendimų ir būtų gap year", – teigia dr. A. Railienė.

Kokie gap year privalumai ir trūkumai?

Apie gap year privalumus ir trūkumus yra labai daug informacijos. MRU Karjeros valdymo magistro studijų programos vadovė sako, kad pirmiausia, didžiausias privalumas – galimybė labiau pažinti save naujose veiklose, leidžiant laiką kitaip nei iki šiol, kas galimai padėtų priimti sprendimą dėl būsimų studijų. Todėl labai dažnai gap year dar vadinamas tikslų metais. Kiti metų pertraukos privalumai sietini su savarankiškumo augimu, bendrųjų kompetencijų tobulinimu, akiračio plėtra ir patirties įgijimu. Apie gap year trūkumus kalbama mažiau. MRU ekspertė teigia, kad dažniausiai jie susieję su tam tikrais emociniais išgyvenimais: nerimu dėl ateities, baime suklysti ar nepasinaudoti savo proga, nerimas dėl to, kad vėliau įstojus mokytis būsiu vyresnis nei kiti studijuojantys ir pan. Dr. A. Railienė sako, kad vienas iš metų pertraukos iššūkių yra ir finansinė jaunuolio situacija. Bet, kaip ir sprendimas dėl gap year, taip ir šio laikotarpio privalumai bei trūkumai yra labai individualus dalykas. „Juk įgyta patirtis savaime nieko nereiškia, labai svarbu, ką su ta patirtimi mes darome, kaip ją taikome įvairiose situacijose. Taigi, nėra ir negali būti visiškai vienodų metų pertraukų. Pagrindiniai gap year komponentai yra tikslingumas, asmeninės komforto zonos išplėtimas, patirtis ir jos apmąstymas“, – sako MRU ekspertė.

Ar gap year gali atgrasyti nuo mokslų?

Toks klausimas labai dažnai užduodamas abiturientų tėvų, kurie nerimauja dėl tokio savo vaikų sprendimo. Tėvų manymu, jaunuoliui gali patikti nesimokyti, kitaip įprasminti laiką, ir jis nebenorės studijuoti. „Šiose dvejonėse visuomet apčiuopiu požiūrio į mokymąsi aspektą. Visgi mokymasis dažnu atveju labiau patyrusių suaugusiųjų siejamas su formaliomis studijomis, o neformalus ir savaiminis mokymasis nėra suvoktas. Tikslingai pasirinktas gap year būtent ir sietinas su savaiminiu mokymusi, kurio metu plėtojamos tokios svarbios šiandienos darbo rinkoje bendrosios asmens kompetencijos. O ir moksliniai tyrimai atskleidžia, kad tikslingai pasirinktas metų pertraukos laikotarpis suteikia aiškumo dėl studijų pasirinkimo – geriau suvokiama, ką norima studijuoti,“ – sako dr. A. Railienė. Tyrimai rodo, kad pertraukos metai turi įtakos ne tik aukštesniems studijų pasiekimams ir mokymosi motyvacijai, bet ir didina pasitenkinimą darbu. Taigi tikslingai pasirinktas ir veikloje įprasmintas gap year jau yra mokymosi ir tobulėjimo procesas, padedantis apmąstyti tolesnio mokymosi tikslus ir prasmę.

Daugiau informacijos apie Mykolo Romerio universitetą – www.mruni.eu.