Technologinių ir tarptautinių pokyčių pasaulyje verslo ekonomikos studijos tampa vis aktualesnės. Analitinių, prognozavimo bei rizikos vertinimo gebėjimų turinčių, tarptautinę finansų sistemą, verslo ryšius ir konkurencingumo didinimo galimybes išmanančių ekonomikos specialistų poreikis darbo rinkoje drastiškai auga. Apie profesiją, jos iššūkius, akademinį gyvenimą, studijų ypatybes kalbasi Mykolo Romerio universiteto (MRU) Verslo sistemų ekonomikos magistrantūros studijų programos vadovė prof. dr. Eglė Kazlauskienė ir studijų programos strateginio partnerio „Gamybos inovacijų slėnio“ direktorius Gintaras Vilda.  

Kai kuriose Europos šalyse esama didelio jaunų žmonių nedarbo, nors tuo pat metu pramonėje reikia daugiau kvalifikuotų žmonių. Šis paradoksas labiau išryškėja Lietuvoje, kur dėl intensyvaus pramonės skaitmeninimo gamyba vykdoma vis pažangesnių mašinų, kurioms valdyti reikalingas sudėtingesnių žinių rinkinys ir praktiniai gebėjimai. Anot „Gamybos inovacijų slėnio“ direktoriaus Gintaro Vildos, kita dilema yra susijusi su pasauline gamyba. „Viena vertus, norima reindustrializuoti Europą ir gaminti vietoje, taip sukuriant klimato kaitą mažinančią, gamtai draugišką gamybą bei mažinant atliekų ir transporto išmetamų teršalų. Kita vertus, pasaulinė gamyba yra svarbi ir siekiant JT darnaus vystymosi tikslų, tokių kaip skurdo bei bado nebuvimas, geros sveikatos ir gerovės visame pasaulyje prieinamumo didinimas, kuriant naujas darbo vietas, o su jomis ir gerovę besivystančiose šalyse“, – teigia G. Vilda.

Pašnekovas pastebi, kad švietimas ir mokymasis visą gyvenimą tapo kritiniais veiksniais, padedančiais prisitaikyti prie naujų, greitai kintančių technologijų ir darbo metodų įvairių lygių bei įvairias funkcijas vykdantiems darbuotojams. „Gamyboje atsiranda naujų skaitmeninimo ir žiedinės gamybos krypčių karjeros galimybių naują darbo profilį atitinkantiems talentingiems žmonėms. Naujovės diegiamos ir plėtojamos neregėtais tempais, o tai spartinantis veiksnys yra žinių ir inovacijų bendruomenės, klasteriai, mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės bendradarbiavimas bei nauji ir greitesni inovacijų konsultavimo, paramos bei technologijų demonstravimo metodai ir kanalai, pavyzdžiui, skaitmeniniai inovacijų centrai“, – pažymi „Gamybos inovacijų slėnio“ direktorius G.Vilda.  

Mokslinių ir praktinių tyrimų analizė leidžia teigti, kad Europos Sąjungos (ES) verslo subjektai bendradarbiaudami su trečiosiomis šalimis susiduria su problemomis, susijusiomis su ES bendros užsienio prekybos politikos įgyvendinimu, tarptautinių operacijų organizavimu ir tiekimo grandinių palaikymu, duomenų kaupimo, teikimo ir panaudojimo mastais ir kt. Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD (angl. IMD Switzerland International Institute for Management Development) nustatytame 2021 metų Pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva užėmė 30 poziciją tarp 64 šalių.

„Jeigu analizuotume Lietuvos verslo konkurencingumą ir ekonominį potencialą, dažnai susiduriama su problema, kad verslui trūksta kompetencijų ar specialistų, kurie, remdamiesi turimais duomenimis, galėtų modeliuoti skirtingus vadovybės sprendimus, leisiančius padaryti norimą poveikį jos verslo pelningumui. Šiuo atveju ekonomikos žinios padėtų verslams operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, modeliuoti įvairius scenarijus ir priimti tinkamus sprendimus. Tarkime, ištikus krizinei situacijai verslo operuojamoje Europos rinkoje, modeliuoti verslo kreipimą į Azijos, Afrikos ar Amerikos rinkas. Ekonomistas tiksliai apskaičiuotų reikiamas finansines ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas bei ekonominį poveikį pelningumui. Arba, įvedant naują produktą ar paslaugą į rinką, ekonomistas galėtų tiksliai nurodyti, kokių išlaidų pareikalaus toks sprendimas, per kiek laiko jis atsipirks, arba kuriose rinkose įmonės pelningumas su šiuo produktu būtų didžiausias. Taigi, verslo įmonės turi gebėti įsilieti į įvairias verslo grupes, tinklus, remtis ES institucijų įstatymine baze, formuodamos verslo vienetų ar jų grupės strategiją, didinančią jų ekonominį potencialą, efektyvumą ir konkurencingumą, ir čia puikiai galėtų talkinti verslo ekonomistas, arba patarėjas ekonomikos klausimais“, – pastebi programos vadovė prof. dr. Eglė Kazlauskienė.

„Norėdami konkuruoti rinkoje verslai privalo naujintis, siūlyti naujas paslaugas. Kiekvienas produktas turi savo gyvavimo ciklą ir savo pabaigą, todėl verslas privalo nuolat transformuotis, diegti inovacijas. Renkantis ekonomikos krypties studijas griaunamas mitas, kad matematika ar ekonomika – nuobodu, atvirkščiai – tai yra perspektyvu ir įdomu! Pasižiūrėkime į žinomiausių Lietuvos ekonomistų, pavyzdžiui, Žygimanto Maurico, Nerijaus Mačiulio ar Raimondo Kuodžio veiklas. Ekonomisto darbas verslo pasaulyje, galimybė prisidėti prie inovacijų kūrimo ir nuolatinio verslo tobulėjimo, šiuolaikinė dinamiška darbo aplinka neleidžia nuobodžiauti. Gerai mokamas ekonomisto darbas suteikia kokybiško gyvenimo galimybes“, – teigia Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanė strateginėms partnerystėms ir inovacijoms doc. dr. Lidija Kraujalienė.

Pasak prof. dr. Eglės Kazlauskienės, sparčiai vystantis informacinėms ir skaitmeninėms technologijoms vis paprasčiau pasiekti įmonių tiekėjus ir vartotojus. Rinkos yra veikiamos daugelio veiksnių, tokių kaip įvairios krizinės situacijos, todėl verslo sektorius yra priverstas operatyviai transformuotis, kurti ir taikyti naujus verslo modelius kaip atsaką į globalizacijos tendencijas, o verslo paslaugų plėtrai būtinos inovacijų ir tarptautinės ekonomikos žinios. „Pagal skelbiamą GKI (angl. Global Knowledge Index) 2021 metais Lietuva buvo 36 pozicijoje (įvertis 59,1 iš 100 maksimalaus) tarp 137 šalių, tačiau Tyrimų, plėtros ir inovacijų (angl. Research, Development and Innovation) subindekso (įvertis 32,2) vertinimas kasmet ženkliai mažesnis. Dabartiniame laikmetyje verslui aktualu jungtis į stambius verslo ar įmonių grupių darinius. Tai – dinaminės vertės kūrimo sistemos, kuriose ekonominiai veikėjai sąveikauja generuodami pridėtinę vertę per išskirtinių kompetencijų ir išteklių mainus. Kitaip tariant, tokius darinius sudaro įmonės, apjungdamos savo stipriausias puses. Tokiu būdu verslo įmonės, sudarydamos bendradarbiavimo koalicijas, peržengia vietos ar nacionalinį lygmenį ir integruojasi į tarptautines ar globalias vertės grandines ir ekonomines rinkas, siekdamos įgyti konkurencinių pranašumų tarptautiniame kontekste, gaudamos iš partnerių inovatyvių idėjų, naujausių žinių ir kompetencijų“, – pastebi programos vadovė prof. dr. Eglė Kazlauskienė.

Mykolo Romerio universiteto magistrantūros studijų programa Verslo sistemų ekonomika skiriasi savo turiniu nuo kitų Lietuvos magistrantūros studijų programų savo ugdomomis kompetencijomis, gebėjimais ir yra orientuota tenkinti naujojo laikmečio šalies verslo institucijų veiklos ir plėtros poreikius. Programoje ne tik suteikiamos naujausios teorinės ekonomikos žinios, bet ir vystomi praktiniai gebėjimai. Magistrai, gerai išmanantys lyginamąją ekonomiką, verslo ekonomikos funkcionavimą, analitiką ir sprendimų projektavimą, tarptautines finansų ir mokėjimų sistemas bei taikantys praktinius gebėjimus verslo institucijose, gali sėkmingai dirbti, užimti vadovaujamas pareigas ar kurti verslą šalies ir užsienio valstybių verslo aplinkoje.

„Verslo sistemų ekonomikos programa yra tiems, kas norėtų būti tarp tų nedaugelio, kuriuos tiesiog graibsto rinka. Darbdaviai stokoja patarėjų ir specialistų, kurie gebėtų ne tik analizuoti duomenis, bet ir pamatuoti, kokį finansinį ar ekonominį poveikį sukeltų tam tikri sprendimai. Rinkitės Verslo sistemų ekonomikos studijas, padovanokite sau unikalumą ir išskirtinumą rinkoje“, – kviečia programos vadovė prof. dr. Eglė Kazlauskienė.

Plačiau apie studijų programą galite skaityti čia.
Daugiau informacijos apie Mykolo Romerio universitetą – www.mruni.eu.