„Kolekcionuoju patirtis – kai tik pasitaiko proga, noriu nuveikti kažką naujo, ko dar niekada nedariau, mesti iššūkį sau pačiam. Tai leidžia daugiau išmokti, padeda įgauti patirties ir turėti platesnę pasaulėžiūrą“, – apie lyderystę savo gyvenime užsimena K. Krikštaponis.

– Esate kilęs iš Akmenės rajono, Menčių kaimo. Nuo jūsų gimtosios vietos visi didieji universitetai yra gana toli. Kaip pasirinkote bakalauro, o vėliau ir magistrantūros laipsnio studijas KTU?

– Aš buvau iš tų abiturientų, kurie pirmiau pasirinko miestą, o tik vėliau universitetą ir studijų programą. Turbūt dėl to, kad žinojau, jog Kaune yra visos studijų programos, kurios mane domino stojimo metu. Neslėpsiu, KTU nebuvo mano pirmasis pasirinkimas sąraše. Dėl didžiulio konkurso ir aukštų kitų stojančiųjų rezultatų tik per plauką neįstojau į medicinos studijas.

Žinojau, jog noriu sieti savo ateitį jei ne su medicina, tai su gamtos mokslais, kadangi nuostabios Akmenės gimnazijos mokytojos privertė pamėgti gamtos mokslus, o pramoninė biotechnologija apėmė visus dominusius tiksliuosius mokslus – chemiją, biologiją, fiziką, matematiką. Pati biotechnologija kaip mokslas yra dar gana jaunas, neištyrinėtas, o ir galimybės, ką, turint tokį išsilavinimą, galima pasiekti, atrodo beveik beribės. Dabar labai džiaugiuosi, kad papuoliau būtent čia. Studijos ir visa kita, ką pasiūlė universitetas, iš tiesų pakeitė mane kaip asmenį ir nuvedė ten, kur šiandien esu – laimingas ir dėkingas.

Pramoninės biotechnologijos studijų programoje įgijote bakalauro laipsnį. Kodėl nusprendėte studijuoti magistrą Medicininės chemijos studijų programoje? Ar trauka medicinai bakalauro studijų metu neišblėso?

– Visų pirma, labai norėjau išbandyti ir pamatyti dviejų universitetų jungtines studijas – KTU ir LSMU. O tuo pačiu suderinti tai su darbu kitame mieste – Vilniuje. Tai buvo ir tebėra savotiškas iššūkis ir įrodymas sau, kad moku planuoti ir galiu suderinti viską. Žinoma, proto ribose.

Antra, pati programa yra perspektyvi ir labai įdomi savo principu: du stiprūs universitetai atskirai pasiūlyti tokio turinio studijų negalėtų. KTU ugdo cheminės technologijos kompetencijas, LSMU lavina farmacijos srities gebėjimus, o šių žinių derinimas Medicininės chemijos studijų programoje paruošia puikius specialistus.

Ir trečia, mane visada traukė ir domino studijos susijusios su medicina, tad baigus biotechnologijos mokslus medicininė chemija atrodė logiškiausias kitas žingsnis, siekiant toliau gilinti žinias, bet tuo pačiu ir praplėsti akiratį.

– Dar trečiame kurse tapote KTU Studentų mokslinės draugijos (SMD) primininku. Ar vis dar tęsiate veiklą šioje organizacijoje? Kaip vadovavimo studentų organizacijai patirtis pakeitė kitas Jūsų gyvenimo sritis?

– Taip, vis dar užsuku, bet šiandieninis mano vaidmuo jau kiek kitoks negu anksčiau. Stengiuosi pagelbėti naujesniems nariams, pakonsultuoti, perteikti žinias ir pateikti naujų pasiūlymų. KTU SMD mano gyvenime pakeitė nemažai. Apskritai, ta organizacija yra kažkas nepaprasto. Joje susirenka studentai iš visų KTU fakultetų ar net kitų universitetų – unikalios asmenybės, su skirtingais gabumais, talentais ir žiniomis. Besidalindami ir besimokydami vieni iš kitų visi savanoriškai stengiasi padaryti kažką įdomaus, gero, įsimintino vardan bendro tikslo. Vien tai išmoko ir palieka tavyje daug įspūdžių, emocijų, formuoja naujas vertybes.

Pirmininkavimas tokiai organizacijai yra didžiulis iššūkis, bet visi sunkumai atsiperka – vadovavimas sutvirtino mano asmenybę, padėjo geriau pažinti patį save, o tada išmokė geriau pažinti ir kitus, pagerino iškalbą, viešąjį kalbėjimą, išmokė geriau planuoti ir organizuoti, suteikė drąsos ir pagerino turbūt visus kitus minkštuosius įgūdžius. Tokios kompetencijos šiandien itin reikalingos. Tai man suteikia daugiau užtikrintumo, pasitikėjimo savimi, motyvacijos siekti daugiau ir geriau, o visi kiti įgyti įgūdžiai tik atveria daugiau naujų galimybių.

– Esate KTU „GIFTed masters ugdymo programos, skirtos magistro studijų studentų vadovavimo įgūdžių ugdymui, dalyvis. Kodėl nusprendėte dalyvauti šioje iniciatyvoje?

– Įstojęs į KTU dalyvavau „GIFTed“ programos, skirtos bakalauro studijų studentams, atrankoje, tačiau jos nepraėjau. Kaip sakoma: „jei durys neatsiveria, vadinasi, tai – ne tavo kelias“. Tad pradėjau ieškoti kitų vietų, kur galėčiau nuveikti kažką daugiau. Atrodė, kad universitete lankyti paskaitas ir ruoštis atsiskaitymams yra tik pusė studentiškos patirties, o juk KTU gali pasiūlyti tiek daug. Be abejo atradau vietų kur ir ką galėčiau veikti po paskaitų. Visus bakalauro studijų metus „užkimšau“ įvairiomis veiklomis, net tapau studentiškos organizacijos vadovu.

2021 metų birželį, baigus studijas, beveik visos studentiškos veiklos baigėsi. Rugsėjį prasidėjus magistro studijoms, atrodo, kažko trūko, dar buvo savaitėj laisvų valandų. Draugai rekomendavo ir Akademinėje informacinėje sistemoje (AIS) pastebėjau atranką į pirmą kartą vyksiančią „GIFTed masters“ programą. Kvietimas dalyvauti sudomino, todėl paskaitinėjau apie ją plačiau. Programa buvo orientuota į vadovavimą, o juk jau šiek tiek turėjau tokios patirties, todėl pasidarė įdomu, ką gali papasakoti šios srities profesionalai – gal galėsiu palyginti, ką dariau blogai, ką gerai, pasitobulinti.

Nors reikalavimų ir kriterijų buvo daug, bet šįkart visiems turėjau ką pateikti, nes iki magistro studijų buvau sukaupęs daug patirčių, priešingai negu bandant pirmą kartą. Ir šįkart atranką praėjau! Atkaklumas ir veiklumas nugalėjo. Dėl to ir nusprendžiau dalyvauti – atrodė nepaprasta galimybė gauti pamokas iš įžymių žmonių, kurių pats taip lengvai kasdien nesutiksi, toliau tobulėti, toliau veikti kažką daugiau negu iš tavęs reikalauja. 

Skaitytojams galėčiau tik parekomenduoti nebijoti pradėti kažko naujo, imtis papildomų veiklų. Anksčiau ar vėliau visi įgyti įgūdžiai ir patirtys praverčia ir savu laiku tai atveria naujas galimybes.

– Kokias kompetencijas, Jūsų nuomone, turi turėti šiandieninis specialistas? Kodėl svarbu gilinti savo žinias apie verslumą, žmogiškuosius išteklius ir tobulinti vadovavimo įgūdžius?

– Klasikinis atsakymas būtų: aktyvumas, kritinis, loginis mąstymas, empatija, kūrybiškumas ir efektyvus problemų sprendimas. Tačiau prie paminėtųjų pridėčiau nuo savęs dar porą, kurių dauguma dažnai neakcentuoja – iškalba ir įtaigumas. Įtaigia kalba galima pasiekti labai daug, nesvarbu ar tie žodžiai būtų sakomi pokalbio su darbdaviu metu, ar prieš didžiulę auditoriją viešo renginio metu, ar bandant įtikinti investuotojus.

Viena yra gebėti išspręsti komplikuotą problemą ir pasiūlyti tinkamą sprendimą, rasti genialią išeitį, bet jei nemokame savęs „parduoti“, tinkamai iškomunikuoti aplinkiniams tai, ką papasakoti yra svarbu, tai gali tapti paskutine kliūtimi prieš pat pergalingą finišavimą. Šiandieninėje greitai kintančioje darbo rinkoje svarbu gilinti ne tik specialybines žinias, bet ir kitus įgūdžius – verslumą, vadovavimą, darbą komandoje – norint išlikti konkurencingam.

– Ar lyderystė yra būtina kiekvienos srities specialistui? Kokią naudą tai galėtų nešti medicinos chemijoje?

– Mano požiūriu, lyderis yra tas, kuris įkvepia kitą daryti daugiau ir geriau nei darė prieš tai, įkvepia imtis naujų iniciatyvų, paskatina, padrąsina ir, svarbiausia, patiki tavimi. Tai – žmogus, į kurį gali atsiremti sunkią valandą, pasitikėti, sulaukti pagalbos ir palaikymo. Toks, kuris nori tobulėti ne tik pats, bet ir padeda tai daryti kitiems, ir tokiu būdu veda visą komandą pirmyn. Turbūt nėra tokio darbo ar srities, kur nebūtų jokios žmogiškos sąveikos. O kokia ta sąveika bus priklauso tik nuo mūsų požiūrio ir patirties.

Organizacijos, įmonės ir kolektyvai, kurie ugdo kiekvieno savo darbuotojo lyderystę, dažniausiai pasiekia daugiau. Taip inovacijos gimsta greičiau, idėjos realizuojamos dažniau ir darbuotojas tampa specialistu anksčiau, nes tarp žmonių kolektyvuose egzistuoja noras mokyti ir mokytis, įkvėpti kitus ir noras būti įkvėptam, pasitikėjimas, padrąsinimas ir pagalba. Tai – ypač svarbu medicinos chemijos specialistams, ką ir įrodė neseniai praūžusi ir daugelio gyvenimus pakeitusi pandemija. Jos pabaigą paspartino bendras efektyvus ir lyderiškas šios srities specialistų darbo rezultatas. Tai neša didžiulę naudą vaistų kūrimo, medicinos srityje bei paspartina žmonijos vystymąsi kovojant prieš visas esamas ir dar būsimas ligas.