Anot mokytojų, šių metų egzaminas nebuvo sudėtingas, o tam, kad surinktų minimalų taškų skaičių, moksleiviams nereikėjo įdėti daug pastangų. Visgi, pasitaikė ir klausimų, galėjusių pakišti koją. „Teste buvo net 6 vaizdiniai klausimai, kai ankstesniais metais jų pasitaikydavo mažiau. Tiesa, koją pakišti galėjo jau ir keli testo klausimai. Pavyzdžiui, penktame klausime buvo išskirtas mažiau žinomas Krėvos sutarties punktas, mokiniai galėjo pamiršti, kad Rusia tuo metu priklausė LDK. Be to, klaidinantis ir tryliktas klausimas. Fernando Magelano tautybė yra portugalas, tad tai galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, kad jo kelionę ir rėmė Portugalija“, – tikina pedagogai.  

Jų teigimu, šių metų šaltiniai buvo susiję su viduramžiais Europoje, feodaliniais santykiais, Reformacija, partizaniniu pasipriešinimu, emigracijos iš Lietuvos tendencijomis, tad temos nebuvo pačios sudėtingiausios. „Pirmuosiuose šaltinių blokuose buvo pateiktos itin trumpos ištraukos iš skirtingų dokumentų. Glaustai pateikta informacija leidžia mokiniams lengviau rasti tinkamą atsakymą ir tiksliai jį suformuluoti. Šiek tiek nustebino tai, kad šiemet, kaip ir pernai, visas šaltinių blokas buvo skirtas partizaniniam karui, ginkluotai rezistencijai. Taip pat, mokiniams galėjo būti sunku įvardinti, kokią reikšmę partizaninės kovos turi šiandieninei politikai, teisei, švietimui, kultūrai. Visgi, šis klausimas laikytinas prasmingu, nes praeitį susieja su dabartimi“.

Apibendrindami egzamino užduotį, P. Brazinskas ir D. Eidukevičiūtė teigia, kad egzaminas atitiko lūkesčius ir didelių staigmenų nepateikė, o kai kurias užduotis netgi buvo galima laikyti paviršutiniškomis. Taip pat, pedagogai išreiškė lūkestį, kad ateityje egzaminuose daugiau dėmesio bus skiriama temoms, kurių vis dar yra bijoma dėl vienų ar kitų priežasčių. „Verta pastebėti, kad kai kurios temos lieka pamirštos. Regis, vis dar bijoma bendros Lietuvos ir Lenkijos istorijos. ATR istorijai šių metų egzamine skirtas vos vienas testo klausimas (Ketverių metų seimas). Istorijos egzaminas galėtų būti aktualesnis, paliesti visuomenėje diskusijas keliančias temas (Gegužės 3-osios konstitucija, Liublino unija, XIX a. sukilimai)“.

 

Egzamino atsakymai

 

Pirmoji dalis:

 

  1. B
  2. A
  3. B
  4. B
  5. D
  6. D
  7. C
  8. A
  9. C
  10.  C
  11.  C
  12.  C
  13.  B
  14.  D
  15.  D
  16.  D
  17.  C
  18.  A
  19.  C
  20.  B
  21.  D
  22.  D
  23.  C
  24.  A
  25.  A

 

 

Antroji dalis:

 

26.          Investitūra – viduramžių Vakarų Europoje feodo perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis.

Įsipareigojimas: Ištikimybė senjorui.

27.          Luomas: Kilmingieji/bajorija

Būdingi bruožai:

  1. Atlieka valdžios funkciją;
  2. Stambioji žemėvalda;

Galimi ir kiti teisingi atsakymai: politinės teisės, atleisti nuo mokesčių ir t. t.

28.          Sėjomaina: Trilaukė sėjomaina.

Privalumas: Ne taip stipriai nualinama žemė, todėl gaunamas geresnis derlius (padidėja ūkio našumas)

29.          1. Ratinis plūgas;

2. Žemės ūkio darbams įkinkomi arkliai

30.          1. Griežta reglamentacija;

2. Baudos už taisyklių nesilaikymą;

Galimi ir kiti teisingi atsakymai: mokinių/pameistrių darbas ir pan.

31.          Pavadinimas: Cechas

Tikslai:

  1. Užtikrinti gaminių kokybę
  2. Mažinti konkurenciją

Galimi ir kiti teisingi atsakymai: užtikrinti tam tikras cecho narių socialines garantijas (pvz., nelaimės atveju) ir pan.

32.          Santvarka: Feodalizmas

Bruožai:

  1. Vasaliniai santykiai;
  2. Valstiečių įbaudžiavinimas;
  3. Luominė visuomenė.

 

33.          1. Prekyba indulgencijomis;

2. Popiežiaus veidmainystė/atitrūkimas nuo tikrųjų krikščioniškų vertybių;

3. Pernelyg brangi bažnyčia – lėšų švaistymas prabangai.

34.          Panašumas: smerkiamos indulgencijos

Skirtumas: Liuteris tikėjimo šaltiniu laiko tik Bibliją, o Tridento susirinkime teigta, kad tikėjimo pagrindas yra ne tik Biblija, bet ir Šventoji Tradicija (Bažnyčios mokytojų pamokymai)

35.          M. Liuteris – Reformacija,

Tridento susirinkimas – Kontrreformacija/Katalikiškoji reforma

 

36.          Organizacija – Jėzuitų ordinas

Tikslas – kovoti su Reformacija

Paaiškinimas – steigti švietimo įstaigas

37.          1 – įsitvirtino protestantizmas/anglikonybė

2 – ir toliau vyravo katalikybė

3 – dalyje teritorijos įsitvirtino protestantizmas/liuteronybė ir kalvinizmas, kitoje dalyje išliko katalikybė

38.          Politikai:

1. Sumenko Bažnyčios įtaka (ypač Šventosios Romos imperijoje, Anglijoje, Skandinavijoje);

2. Paspartėjo valstybių centralizacijos procesai.

Kultūrai:

  1. Padaugėjo mokyklų, universitetų;
  2. Padaugėjo knygų nacionalinėmis kalbomis.

Religiniam gyvenimui:

  1. Atsirado naujos krikščionybės šakos;
  2. Įgyvendinta Katalikiškoji reforma/Bažnyčios pertvarka.

 

39.          1. Siekis kovoti už Lietuvos laisvę

2. Nenoras stoti į Raudonąją armiją („komunistų kariuomenę“)

40.          1 pozicija: neremti nei partizanų, nei valdžios

Pasekmė: tremtis į Sibirą

2 pozicija: kolaboravimas/esamos valdžios rėmimas

Pasekmė: tėvynės išdavimas, pasmerkiant kitus, išvengiama nukentėjimo asmeniškai

41.          Priemonės:

1. Antipartizaninės ginkluotos kovos

2. Tautos genocidas/trėmimai

Paaiškinimas: tam trukdė didžiulis lietuvių nacionalizmas, fanatiškas religingumas, individualus valstiečių ūkininkavimas.

42.          1. Vykdoma agresyvi užsienio politika (Korėjos karas)

2. Tarptautinėje arenoje prisidengiama taikos siekiu

Paaiškinimas: buvo tikimasi SNO paramos, efektyvesnės politikos prieš SSRS

43.          1. Žodžio, sąžinės, spaudos laisvės atėmimas

2. Priverstinė kolektyvizacija

3. Privaloma karo tarnyba okupantų kariuomenėje

44.          Politika: Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Adolfui Ramanauskui-Vanagui suteiktas valstybės vadovo statusas.

Teisė: Rezistencijos dalyviams suteikti teisiniai karių savanorių statusai (net ir po mirties).

Švietimas: partizano Broniaus Krivicko kūryba įtraukta į lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi programą.

Kultūra: Įkurti partizanų memorialai (pvz., Kryžkalnyje), statomi paminklai, šia tema rašomos knygos.

 

45.          1. Siekis padidinti pajamas

2. Siekis finansiškai paremti Lietuvoje likusius artimuosius

46.          1. Holokaustas (išžudyti šimtai tūkstančių Lietuvos žydų)

                2. Sovietų vykdyti trėmimai

                3. Emigracija į Vakarus

47.          1. Skyrėsi motyvai (tarpukariu – ekonominiai, karo metu – politiniai, saugumo)

                2. Skyrėsi emigrantų padėtis visuomenėje (tarpukariu emigravo nekvalifikuoti darbininkai, karo metu – ir inteligentai, pasiturintieji)

                3. Tarpukariu emigraciją skatino emigracijos agentūrų veikla, o karo metais – tragiškos aplinkybės.

48.          Tarpukariu: emigrantai prisidėjo prie ekonomikos augimo (pinigų perlaidos iš užsienio).

Antrojo pasaulinio karo metais: masinė emigracija dar labiau žlugdė ir taip nualintą ekonomiką.

49.          1. Daugėjo rusakalbių imigrantų

                2. Demografinės padėties tendencijos išliko palankios lietuviams

50.          1. Atsirado galimybė laisvai išvykti į Vakarus (griuvo geležinė uždanga)

                2. Finansinės krizės

                3. Mažėjantis gimstamumas

51.          Emigracija beveik nevyko: 1944/1945-1990 m.

                Politinės aplinkybės: sovietmečiu buvo beveik neįmanoma išvykti už SSRS ribų

                Emigravo daugiausia žmonių: 1991-2013 m.

                Politinės aplinkybės: Atsivėrusios sienos sudarė sąlygas laisvam judėjimui