Aplinkosaugos teisės specialistus ruošia vienintelis universitetas Lietuvoje

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys parlamentaras Kasparas Adomaitis savo darbe kasdien iš arti susiduria su aplinkosaugos teisėje kylančiais iššūkiais. Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras, „Grigeo“ atliekų skandalas – tai tik keli pavyzdžiai, išryškinantys aplinkosaugos teisinio reglamentavimo spragas Lietuvoje.

„Nors kartais panašios aplinkosauginės nelaimės yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas esama padėtimi, vis tik dažniausiai jos kyla dėl teisinio reglamentavimo trūkumų. ES direktyvos būna labai ambicingos, tačiau teisiškai reglamentuoti ir sureguliuoti tiek verslo, tiek gyventojų atsakomybę – didelis, sudėtingas ir reikiamų kompetencijų reikalaujantis darbas“, – sako K. Adomaitis.

Seimo narys pastebi: griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimas bei stiprėjant tvarumo krypčiai, akivaizdžiai auga poreikis specialistų, gebančių kvalifikuoti teisės pažeidimus aplinkosaugos srityje, teisiniais argumentais organizuoti atliekų tvarkymą, dirbti su aplinkosauginiais leidimais ir spręsti kitas aktualias visuomenei bei valstybei aplinkosaugines problemas.

„Matome, kad aplinkosaugos srityje dirbantiems įvairių sričių profesionalams trūksta papildomų teisinių kompetencijų, kurių dėka darbo organizavimas taptų kur kas efektyvesnis, tad kalbame ne tik apie naujų specialistų ruošimą, bet ir esamų specialistų kompetencijų didinimą“, – priduria K. Adomaitis.

Šiuo metu Lietuvoje aplinkosaugos teisės magistrantus ruošia vienintelis Mykolo Romerio universitetas (MRU). Aplinkosaugos teisės magistrantūros studijų programoje absolventų įgyta kvalifikacija suteikia teisę pretenduoti į teisėjo, advokato, prokuroro, notaro, antstolio pareigas, taip pat dirbti įvairaus pobūdžio teisinį darbą, susijusį su administracinių funkcijų atlikimu viešajame sektoriuje.

„Rasti teisininką, kuris jau turi įdirbį aplinkosaugoje, nėra lengva. Net puikiai išmanant civilinę teisę ir turint bendrąsias kompetencijas, perprasti aplinkosauginius niuansus užtrunka. Ieškodamas patarėjo aplinkos apsaugos klausimais, sužinojau apie MRU ruošiamus šios srities specialistus. Džiugu, kad pavyko rasti ir motyvuotą, ir šia veikla susidomėjusį darbuotoją“, – pasakoja K. Adomaitis ir priduria, kad šios srities specialistų poreikis valstybinėse įstaigose juntamas nuolatos.

Patirtis, atvėrusi ne vienas duris

Seimo Aplinkos apsaugos komitete dar studijų metais įsidarbinusi, o šiais metais aplinkosaugos teisės specialisto kvalifikaciją MRU Viešojo saugumo akademijoje įgijusi Aistė Vieraitytė pasakoja šią studijų kryptį pasirinkusi dėl jos išskirtinumo ir ateities perspektyvų.

„Baigusi Teisės ir policijos veiklos bakalauro studijas sužinojau apie mūsų akademijoje vykdomą išskirtinę Aplinkosaugos teisės magistrantūros programą. Nenorėjau sustoti ties pirmąja studijų pakopa, tad pradėjau domėtis šia, mano akimi, labai įdomia ir daug žadančia programa“, – prisimena MRU absolventė.

Pašnekovė pasakoja jau pačioje semestro pradžioje supratusi, kad su pasirinkimu tikrai neprašovė –  jos laukė įtaigos ir įtraukiančios paskaitos, aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos dėstytojai bei galimybė dalyvauti diskusijoje, konferencijose, susitikimuose su įvairių institucijų atstovais, savo sričių profesionalais.

„Tai, ką gavau studijuodama Aplinkosaugos teisę, viršijo visus mano lūkesčius. Studijų metais užgimė ne viena dabartinė mano veikla. Pradėjau savanoriauti Gyvūnų gerovės iniciatyvose – čia iki šiol dirbu kaip teisininkė žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų metu. Taip pat kaip Seimo nario patarėja dirbu Aplinkos apsaugos komitete. Mano darbas susijęs su teisės aktų, projektų, pasiūlymų rengimu, teisiniais reglamentais aplinkosaugos srityje. Studijos davė gerą startą, tad dabar turiu visas galimybes kelti savo kompetencijų lygį“, – teigia A. Vieraitytė.

Pasiteiravus, kokių asmeninių savybių reikalauja šios srities specialisto darbas, A. Vieraitytė nedvejodama išskiria analitinį bei kritišką mąstymą. „Mūsų srities specialistai siekia prisidėti prie aplinkosaugos teisės tobulinimo, o tam yra svarbus gebėjimas spręsti problemines situacijas, jas analizuoti, vertinti visuomenės elgesį, kvalifikuoti ir identifikuoti teisinius pažeidimus“, – sako pašnekovė.

Galimybė prisidėti prie pasaulį keičiančių iniciatyvų

Aplinkosaugos teisės programos absolvente tapo ir MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto lektorė, Aplinkos ministerijoje šiuo metu dirbanti Greta Česnaitytė. Moteris pasakoja susidomėjimą aplinkosauga atradusi dar iki studijų pradžios, todėl magistrantūros programą pasirinko norėdama labiau pagilinti teisines žinias šioje srityje.

„Baigusi aplinkosaugos teisės magistrantūros studijas galiu drąsiai pasakyti – ne tik įgijau neįkainojamos patirties, bet ir užsidegiau noru prisidėti prie aplinkosaugos teisės Lietuvoje tobulinimo. Šiai dienai aplinkosauga yra labai svarbus faktorius kiekvienos šalies darnaus vystymosi procese, tad būti šių procesų dalimi ir prisidėti prie ateities pokyčių man yra labai svarbu. Tikiu, kad ir daugiau šios programos absolventų tiek kurdami, tiek ir taikydami aplinkosaugos teisę gali prisidėti prie šios srities tobulinimo“, – sako G. Česnaitytė.

Būdų prisidėti – išties ne vienas, mat aplinka ir jos gerovė mus supa kiekviename žingsnyje. Aplinkosaugos teisės studijas baigę specialistai save atrasti gali pačiose įvairiausiose srityse.

„Lietuva ir kitos ES valstybės iki 2050 metų siekia tapti klimatui neutraliu regionu. Šio tikslo įgyvendinimui reikės imtis daugybės teisinių ir aplinkosauginių veiksmų, kuriems būtinos žinios tiek vienoje, tiek kitoje srityje. Šiai dienai jau jaučiamas aplinkosauginės teisės specialistų trūkumas, o jų poreikis ir toliau augs tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje“, – teigia G. Česnaitytė.

Daugiau informacijos apie Mykolo Romerio universitetą – www.mruni.eu.