Egzaminas prasidėjo techniniais nesklandumais

Šių metų egzaminas prasidėjo techniniais nesklandumais – nemažai daliai moksleiviui nepavyko prisijungti prie elektroninės egzamino užduoties atlikimo sistemos. Sistema strigo, tad kandidatams egzamino laikas buvo pratęstas individualiai, o tiems, kuriems taip ir nepavyko prisijungti, į kompiuterius iš atmintuko buvo įkelta egzamino užduotis, kurią galima atlikti nenaudojant interneto ryšio.

Kalbinti moksleiviai teigia, jog egzamino metu patirti techniniai trikdžiai išmušė iš vėžių ir sutrukdė susikaupti, o pridėtas papildomas laikas nedaug tegelbėjo – užduotis buvo pakankamai sunki ir imli laikui, tad ne vienas abiturientas nespėjo iki galo išspręsti visų jos dalių.

Egzamino užduotis įvertinę papildomo ugdymo mokyklos „Alfa klasė“ informacinių technologijų mokytojai  Goda Jurčikonytė ir Aleksandras Maliuginas teigia, jog šių metų egzaminas buvo akivaizdžiai sunkesnis palyginus su praėjusių metų užduotimis.

 

Aukščiausi balai tik stropiai besimokiusiems

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abiturientai pasibaigus egzaminui tikino, jog buvo nemažai užduočių, privertusių pamąstyti ir prie tam tikrų klausimų praleisti daug laiko. „Sunkiai spėjau su paskirtu laiku, nelabai padėjo ir prailginimas, nes pirmosios užduotys buvo klaidžios, daug minučių praleidau mąstydamas, kaip jas įveikti, svarstydamas, ar teisingai perskaičiau, supratau užduotį... Buvo, ką veikti, tad dirbau iki pat paskutinės sekundės, kol surinko egzamino lapus. Ir vis tiek visko nespėjau“, – patirtimi dalinasi gimnazijos moksleivis Rokas.

Anot mokytojų, keblumų galėjo sukelti ne viena egzamino užduotis. „Tekstinių dokumentų maketavimo (pvz. Microsoft Word) užduotys buvo gana standartinės, tačiau ketvirtos užduoties, kurioje reikėjo išdėstyti paveikslėlius vieną šalia kito su tabuliacijos žymėmis, sąlyga galėjo suklaidinti net žinančius. Taip pat, sudėtingas atrodė ir saugaus ir teisėto informacijos ir interneto naudojimo penktasis klausimas apie interneto svetainę, kurią gali koreguoti neregistruoti lankytojai. Tikėtina, jog teisingas atsakymas buvo vikis“, – pasakoja G. Jurčikonytė ir A. Maliuginas. Jų teigimu, šimtukus šiemet iš informacinių technologijų egzamino gaus tik tam atsakingai ir stropiai ruošęsi mokiniai.

 

Sunkiausia – programavimo užduotis

Moksleiviai vieningai tikina, jog daugiausiai laiko ir žinių pareikalavo programavimo užduotis. Ji šiemet abiturientus ne tik nustebino, bet ir išgąsdino. „Kaip ir visi, mokiausi pagrinde pagal praėjusių metų egzaminus, todėl priėjęs antrąją egzamino dalį, programavimo užduotį, šiek tiek išsigandau. Dabar kiek neramu dėl rezultatų ir stojimų, nes dėjau į šį egzaminą daug vilčių, ėjau labai savimi pasitikintis“, – teigia abiturientas Domantas, ateityje planuojantis studijuoti su informacinėmis technologijomis susijusioje studijų programoje.

Informacinių technologijų mokytojų nuomone, egzaminas nepasižymėjo galimybe gauti lengvų taškų ar išeiti su neblogu rezultatu nesimokius: „Programavimo dalimi skundėsi daugelis mokinių ir priežastis visiškai suprantama, nes užduotys buvo daug sudėtingesnės nei pernykštės. Lengvų taškų egzamine mokiniams praktiškai nebuvo, nes netgi pirmame uždavinyje buvo sunkus duomenų nuskaitymas, kuris galėjo pakišti koją visam sprendimui. Keista pasirodė ir tai, jog duomenų rikiavimo algoritmą reikėjo panaudoti abiejose užduotyse. Antrame programavimo uždavinyje reikėjo atrinkti nepasikartojančius struktūros duomenų tipo masyvo elementus bei papildomai atlikti skaičiavimus, kas daugumai mokinių yra sunkiai įkandama“, – tikina G. Jurčikonytė ir A. Maliuginas.