Koks vaizdas iškyla mums prieš akis, kai išgirstame žodį „teisininkas“? Tie, kas žiūri daug kriminalinių serialų, žinoma, pirmiausia pamato mitrų advokatą, gražbylyste gebantį palenkti net ir 12 prisiekusiųjų kliento naudai. Kiti įsivaizduoja solidų kontoros liūtą su prabangiu kostiumu ir laikrodžiu, derinantį milijoninį sandorį. Treti – griežtą prokuroro veidą, palinkusį prie sudėtingos bylos, apimančios per dvidešimt tomų. Ketvirti – ramų notarą, tikrinantį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, penkti – įžvalgų teisėją, klausantį baigiamųjų kalbų... Daug rečiau pagalvojama, kad teisininko karjera gali nuvesti ir kitais keliais, kurie susiję ne tik su žmonių ar įmonių, bet ir  ištisų tautų tarpusavio santykiais.

Ne vienas didis pasaulio diplomatas savo portfelyje turėjo teisininko diplomą. Ne vienas didis pasaulio teisininkas dalyvavo diplomatinėse iniciatyvose (Friedrich Martens, Cherif Bassiouni, Antonio Cassese, Nils Melzer ir kiti). Iš tiesų tarptautinėje teisėje teisė ir diplomatija gali būti taip persipynusi, kad kartais atskirti tiesiog neįmanoma. Teisininkai dirba įvairiausiose Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų komisijose, tyrimo grupėse, vadovauja ir patarinėja delegacijoms, be to, kiekvienos valstybės diplomatinė tarnyba neįsivaizduojama be žmonių, turinčių teisinį išsilavinimą. Tiesa, gal kam nors bus naujiena, bet vienas iš didžiausių šiuo metu pasaulio diplomatų – kovojančios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – turi... taip, teisininko diplomą.  

Lietuvos diplomatijos istorijoje taip pat būta ne vieno teisininko. Ypač tokia veikla buvo svarbi Sąjūdžio metais ir po 1990-ųjų, vos atsikūrus Lietuvos valstybei. Juk 1990-ųjų Kovo 11-osios aktus reikėjo sukurti taip, kad būtų paneigtos bet kokios SSRS pretenzijos dėl Lietuvos okupacijos „teisėtumo“, o tam reikėjo žmonių, išmanančių tarptautinę teisę. Čia pirmiausia galime paminėti vieną garsiausių Lietuvos teisininkų, prof. habil. dr. Praną Kūrį, kuris ne tik konsultavo Atkuriamojo Seimo atstovus formuluojant Kovo 11-osios aktą, bet ir 1992–1994 m. dirbo ambasadoriumi Belgijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose. Diplomatas doc. dr. Oskaras Jusys 2001–2005 m. dirbo Lietuvos Respublikos nuolatiniu atstovu prie Europos Sąjungos sudėtingiausiu metu – Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu, vėliau – ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. Jeigu pažvelgtume į tą kartą, kuri 1990-aisiais ėmėsi valstybės diplomatijos  , tuo metu nemaža dalis buvo jauni teisininkai, dabar jau turintys diplomatinius rangus, pavyzdžiui, amb. Rytis Paulauskas ar jau minėtas amb. dr. Oskaras Jusys.  

Šiuo metu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje taip pat darbuojasi ne vienas tarnautojas, turintis teisininko išsilavinimą ir net daktaro laipsnius (pavyzdžiui, dr. Eglė Radušytė, dr. Birutė Kunigelytė-Žiūkienė). Bet visi jie į diplomatiją atėjo kaip teisininkai ir į tarptautinių santykių aspektus turėjo gilintis savarankiškai. Žinoma, šie laikai palankūs tobulintis ir mokytis savarankiškai, bet sistemingas ir įvairiapusis universitetinis ugdymas vis dar turi privalumų.

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla jau antrus metus kviečia į ypatingą Teisės ir tarptautinių santykių bakalauro studijų programą. Šis pavadinimas atskleidžia ir programos esmę: nors studentai, baigę šią programą, gaus teisininko diplomą,  šalia įprastinių teisės dalykų, tokių kaip civilinė, baudžiamoji, administracinė teisė, žmogaus teisės, tarptautinė bei Europos Sąjungos teisė ar tarptautinių ginčų sprendimas, jie studijuos ir dalykus, supažindinančius su tarptautinių santykių ir politikos mokslų panorama: politologija, politika ir komunikacija, Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika, demokratizacijos procesai posovietinėje erdvėje ir kt. Be to, studijų metu jie sutiks ne tik teoretikus, bet ir praktikus – žmones, dirbančius ir su teisinėmis, ir su politinėmis problemomis, viešojoje erdvėje matomus ekspertus bei sprendimų priėmėjus. Kitaip tariant, šią programą baigęs studentas turės gerokai platesnį akiratį nei įprastinės teisės programos absolventas.

Kodėl reikia tokio akiračio? Pirmiausia dėl galimybių. Mat kuo platesnis kompetencijų spektras suformuojamas studijų metu, tuo lengviau galima pasukti karjerą viena ar kita norima kryptimi: nuo teisės iki diplomatijos ar politikos. Šiuolaikinis pasaulis – sudėtingas, greitai kintantis, tad labai svarbu įgyti kuo daugiau universalumo, kurį vėliau galima gilinti pasirinktoje srityje. Ši programa gali būti pirmas svarbus žingsnis planuojant tarptautinę karjerą, nes ir Europos Sąjungos institucijose, ir įvairiose tarptautinėse (ir nacionalinėse) nevyriausybinėse organizacijose yra reikalingi žmonės, gebantys suprasti ir teisiškai vertinti politikos bei tarptautinių santykių peripetijas. Lietuvoje tokie specialistai taip pat reikalingi tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Juk, nepamirškime, įvairūs Europos Sąjungos reikalai jau seniai nėra „grynoji“ užsienio politika, tai mūsų institucijų kasdienybė, nuolatinės derybos, derinimai, analizė ir sprendimai. Žinoma, kaip ir visiems, studijuojantiems Mykolo Romerio universitete, atsiveria plačios tarptautinių studijų galimybės:  „Erasmus+" mainų programa, profesinė praktika ir visa kita, ką siūlo platūs universiteto ryšiai – nuo Pietų Korėjos iki Vakarų Europos partnerių.

Ši programa – svajotojams apie geresnį, teisingesnį, gražesnį, turtingesnį, demokratiškesnį pasaulį, kurį būtent naujoji karta turės kurti. Ir gal kada nors į vadovėlius bus įrašytos jų, kaip asmenų, sukūrusių naujas doktrinas, sąvokas ar sprendimus ir teisėje, ir politikoje, ir diplomatijoje, pavardės. O gal tai būsi tu, jaunasis abituriente?

Daugiau informacijos apie Mykolo Romerio universitetą – www.mruni.eu.