Unikalus Kauno miesto savivaldybės projektas, skirtas patiems gabiausiems miesto mokiniams, norintiems plėtoti savo prigimtinius gebėjimus, vėl sugrįžo į aukštojo mokslo institucijas ir teatrus po pasaulinės pandemijos sukeltos pertraukos. Vienintelė Baltijos šalyse Tarpdisciplininė itin gabių mokinių ugdymo programa šiemet subūrė 326 mokinius, kuriems užsiėmimus vedė per 100 universitetų dėstytojų ir teatrų menininkų.

Tardama sveikinimo kalbą, Lietuvos respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė džiaugėsi, jog programa suvienijo daug Kauno ir Vilniaus intelektualų, menininkų bei sporto pasaulio atstovų.

„Matome, kad šioje programoje, kuri gyvuoja jau keletą metų, sėkmingai pavyko sutelkti visų valią ir suvienyti jėgas. Vadinasi, ši iniciatyva yra reikalinga, o programoje dirba vaikams, savo profesijai atsidavę žmonės. Mieli mokiniai, esate dabarties ir, dar labiau, rytdienos žmonės, kursiantys ateitį. Kokia ji bus, kokia bus mūsų šalis, mūsų mokslas, kultūra, politika – priklausys nuo jūsų. Tai – didelė atsakomybė bei jaunų žmonių privilegija kurti ateities pasaulį, kurti ateities Lietuvą“, – sveikinimo kalboje teigė J. Šiugždinienė.

Projekto mokytojai – šalies šviesiausieji

Analogų neturinti programa moksleivių kompetencijas ugdo derinant skirtingas sritis – matematiką, gamtos, socialinius, humanitarinius mokslus, sportą bei menus. Mokiniai dalyvauja projektinėse, kūrybinėse veiklose, bandymuose bei tyrimuose, kurie sudaryti atsižvelgiant į vaikų amžių.

Jaunieji specialistai mokosi tokių ypatybių, kaip daiktų ekonomikos, daugybos japoniškai, elektros reiškinių, ritmo, šokio gimnastikos ir kitų dalykų. Vyresniųjų klasių mokiniams dėstoma apie dirbtinį intelektą, socialinio verslo modeliavimą, dramaturgijos sampratą, urbanistiką, o užsiėmimų metu dalyviai išbando jėgas simuliaciniuose žaidimuose ar gamina netikėčiausius įtaisus, tokius kaip jonizuojančios spinduliuotės detektorius.

Moksleiviams skirtos paskaitos sudaro 60 akademinių valandų per mokslo metus, o užsiėmimai vyksta 4 kartus per mėnesį.

„Itin gabių vaikų programa mums svarbi dėl daugybės aspektų, kuriuos sunku net išvardyti. Augindami jaunosios kartos potencialą, neabejotinai augame ir patys. Paminėsiu tik tai, jog ši programa – vienas iš sėkmingų Kauno universitetų bendradarbiavimo pavyzdžių, o šios sinergijos bei integracijos nauda moksleiviams – neabejotina“, – sako KTU rektorius Eugenijus Valatka.

Mokslo pusę programoje užtikrina Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sporto universitetas (LSU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vilniaus universitetas (VU). Už meno srities užsiėmimus programoje atsakingi Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Vilniaus dailės akademija (VDA).

„Itin gabūs vaikai – kiekvienos šalies ypatingas turtas, todėl daugelyje pasaulio valstybių jų ugdymui skiriamas ypatingas dėmesys, veikia tarptautinės mokslo, švietimo organizacijos. Lietuvoje išplėtotas olimpiadinis, konkursų, meno ir muzikos papildomojo ugdymo mokyklų tinklas – tai geros priemonės ir būdai ugdyti mokinių dalykinius ar meninius gebėjimus. 

Ši Kauno miesto programa yra išskirtinė, nes ugdymas joje yra tarpdisciplininis, atveriantis vaikams plačius mokslo ir meno horizontus, sudarantis nepaprastai vertingą galimybę vaikams pažinti ir bendrauti su Kauno miesto mokslo ir meno šviesuomene. Didelė pridėtinė šios programos vertė yra tai, jog miesto savivaldybė, vadovai skiria prioritetą investicijoms į savo miesto itin gabių vaikų ugdymą – Kauno ateities intelektinį, kultūrinį, ekonominį potencialą“, – taip apie projekto svarbą atsiliepia viena iš programos vadovių, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė.

Projekto metu mokiniams paskaitas apie meną skaito scenos profesionalai, ne vienerius metus teatre dirbantys talentai. Pasak Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo Benjamino Želvio, menas ugdymas yra ypač svarbus jaunuolių ateities pasiekimams.

„Gyvenimas susideda ne vien iš tiksliųjų mokslų: matematikos, fizikos, chemijos ar gamtos dalykų. Menas, net ir matematikoje, skatina kūrybiškumą. Ir, kai žmonės yra kūrybingi, jie gali pasiekti kitokių, geresnių rezultatų“, – teigia B. Želvys.

Šiemet ypač gabių mokinių ugdymo programoje dalyvavo Kauno mokyklų 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 klasių auklėtiniai. Siekiant padėti abiturientams gerai išlaikyti brandos egzaminus bei užtikrinti pakankamai laiko individualiam mokymuisi, programoje dvyliktokai nedalyvauja, tačiau jiems suteikiama galimybė klausytis universiteto studentams dėstomų paskaitų.

Norintiesiems – stojamieji testai

Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje gali dalyvauti visi 3–11 klasių mokiniai, kurių intelekto koeficientas nėra žemesnis nei 120 IQ. Jis nustatomas pasitelkiant „Wechslerio trumposios intelekto skalės“ testą (angl. Wechsler Intelligence Scale for Children, WISC).

Egzaminas, kurį sudaro kalbinės užduotys, erdviniai ir loginiai uždaviniai bei samprotavimo ir atminties testai, yra skirtas vaikams nuo 6 iki 16 metų. Šio testo rezultatai parodo vaiko intelekto, gebėjimų ir bendrųjų žinių lygį.

Priėmimo į programą reikalavimuose nurodoma, jog vyresniųjų klasių mokinių gimtosios ir užsienio kalbų, matematikos, istorijos ar gamtos mokslų dalykų vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 9–9,5 balų.

Itin gabių vaikų ugdymo kaina priklauso nuo socialinio šeimos statuso: nuo mokesčio atleidžiami neįgalūs mokiniai, nepasiturinčių šeimų, gaunančių socialinę paramą, vaikai, be tėvų globos likę mokiniai. 20 eurų suma yra mokama tėvų, auginančių 1–2 vaikus, o perpus mažesnė – auginančių tris ir daugiau vaikų. Nors skaičiuojama, jog tokio tipo ugdymo vienos akademinės valandos kaina viršija 130 eurų, programa yra didžiąja dalimi finansuojama Kauno miesto savivaldybės.

Paraiškas priėmimui į itin gabių moksleivių ugdymo programą  gali teikti mokyklos, turėdamos tėvų sutikimą arba tėvai. Priėmimas vyksta pavasarį, o prašymai teikiami Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui.