Darbas logistikos srityje privertė susimąstyti apie savo asmenybę

Savo pasakojimą pašnekovė pradeda dar nuo mokyklos laikų, kur labiausiai sekęsi dalykai buvo lietuvių ir vokiečių kalbos, tarsi savaime atvedusios į logistikos studijas universitete. „Tuo metu, kai reikėjo pasirinkti kur stoti, logistika buvo itin paklausi specialybė, kur, gerai mokant bent vieną užsienio kalbą ir pasižymint puikiais organizaciniais gebėjimais, niekada neliksi be darbo. Žavėjo tos srities dinamiškumas, didelės karjeros galimybės. Tad apimta momentinio susižavėjimo ir galvodama, kad būtent tai noriu daryti visą gyvenimą, iššvaisčiau savo valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje“, – teigia R. Prialgauskienė ir priduria, jog nors studijos buvo neabejotinai įdomios ir skatinančios toliau dirbti šį darbą, viskas žavėjo iki tol, kol su logistikos srities kasdienybe neteko susidurti praktikoje.   

Man teko dirbti ir sandėliuose, ir transporto vadyboje, kurią, vos pasitaikius progai, atmečiau, nes nuolatinis stresas varė iš proto. Manau, kad esu per jautrus ir per daug viską į širdį priimantis žmogus šiai specialybei, nes apie kiekvieną mašiną galvodavau lyg apie į ekskursiją išleistą vaiką. O kadangi į vairuotojų problemas reikia reaguoti ir ne darbo metu, taip pat ir naktį, patyriau didžiulį stresą. Logistikos vadybininkas, mano nuomone, turi būti užsigrūdinęs. O aš tokia nebuvau“, – pasakoja pašnekovė.  

Galimybę pakeisti karjeros kryptį suteikė motinystės atostogos

Moteris tikina visuomet jautusi, jog logistikos sričiai yra pernelyg jautrios ir kūrybiškos sielos žmogus, tad per motinystės atostogas atsiradus laiko papildomai veiklai net nekilo dvejonių užsiimti tuo, ko troško širdis. „Visada mėgau kurti, rašyti, vaizdingai reikšti mintis, įvertinti ar mintyse perrašinėti įvairius socialinėje erdvėje ar viešose vietose matomus tekstus. Mokyklos laikais ne vienas mano kūrinys buvo publikuotas spaudoje, dalyvaudavau įvairiuose kūrybos konkursuose. Išėjus į motinystės atostogas ėmiau svarstyti, ką galėčiau nuveikti būdama namuose ir keli pažįstami lyg tyčia parašė, kad matė mano sukurtus tekstus, kad nori paprašyti pagalbos. Parašiau tekstus jiems, o vėliau, rekomendacijų dėka, klientų dar padaugėjo, susikaupė nemažas darbų portfolio“, – pasakoja R. Prialgauskienė. 

Ji pažymi, jog greitai suprato, kad šioje srityje savamokslės gabumų gali ir neužtekti, tad ėmė mokytis klausydama įvairių paskaitų internete. „Po to mane prisijungti pakvietė viena tarptautinė marketingo agentūra, tad mokymąsi tęsiau ten. Sėkmingai dirbau, džiaugiausi, bet nusprendžiau išeiti, nes daug labiau patinka būti viršininke pačiai sau. Dabar žmonės ir įmonės patys mane randa, kai reikia kažką gražaus sukurti“, – šypsosi pašnekovė.  

Didžiausias privalumas – galimybė pasirinkti, kaip dirbti

R. Prialgauskienė tikina, jog tekstų kūrėjo darbui svarbiausios savybės yra kūrybiškumas ir dėmesys detalėms, tačiau bendraujant su klientais neapsieinama ir be komunikabilumo bei gerų planavimo įgūdžių. „Manau, kad didžiausi iššūkiai mano profesijos atstovų laukia tada, kai visiems tavęs prireikia vienu metu. Ypač tai pasijaučia prieš didžiąsias metų šventes. Tada darbo valandų neskaičiuoju, o tekstus sapnuoju. Taip pat, vos pradėjus karjerą tekstų kūrimo srityje gali būti sunkiau įprasti rašyti visiškai skirtingais stiliais, nuotaikomis. Kai, pavyzdžiui, iš rašymo vaikų auditorijai turi greitai persiprogramuoti rašyti rimtiems dėdėms. Bet kai esi patyręs, šis darbas dėl to ir tampa toks žavus“, – teigia moteris. 

Ji atkreipia dėmesį, jog vienas didžiausių šios veiklos privalumų yra galimybė nuspręsti, kaip norisi dirbti ir ko siekti. „Šioje srityje net išsireiškimas „karjeros perspektyvos“ labiau priklauso nuo asmeninių norų. Vienam karjeros viršūnė yra kurti tekstus kelias valandas per dieną sėdint prie jūros, kitam – dirbant biure pilnu etatu ar vadovaujant komunikacijos skyriui. Taip pat, daug priklauso ir nuo to, kam ir ką rašai, ar esi freelancer'is, ar samdomas darbuotojas“, – pasakoja R. Prialgauskienė.  

Tekstų kūrimas – profesija ne visiems, bet išmokti jos galima

Moksleiviams, svajojantiems ateityje užsiimti tekstų kūrimo veikla, pašnekovė rekomenduoja imti mokytis savarankiškai – įsigilinti į šio darbo subtilybes, atskirti skirtingų tekstų rašymo principus, o vėliau pasiūlyti savo paslaugas socialiniuose tinkluose mainais į portfolio papildymą. „Tekstų kūrimas yra nuolatinis mokymasis. Su koelgomis nuolat žiūrime, vertiname vieni kitų darbus, atkreipiame dėmesį į naujus, įdomius išsireiškimus ar žodžių junginius. Tad to išmokti tikrai gali visi. Tačiau, jei iš lietuvių kalbos kabineto norisi pabėgti, o nuo žodžio „rašinys“ išpila šaltas prakaitas, net ir viską žinant šis darbas bus nemielas“, – įsitikinusi moteris. 

O dar nežinantiems, kuo norisi būti ateityje, R. Prialgauskienė rekomenduoja neskubėti: „Ji nesate šimtu procentų užtikrinti dėl to, ką norite studijuoti, rekomenduočiau neskubėti. Išbandykite save skirtingose srityse, paprašykite įvairių įmonių suteikti jums praktikos vietą. Nepabijokite metų pertraukos, kurios dažniausiai labai bijo tėvai, ir išsigryninkite savo norus“.