Pasak profesoriaus, šiuo metu nėra vieningo požiūrio į šiuolaikinę karjerą. Karjeros koncepcijų yra bent keletas. Viena įdomesnių – vadinamoji Protinga karjera. Ji skatina atsigręžti į savo gebėjimus.

„Protinga karjera užduoda tau tris kertinius klausimus. Kodėl renkiesi tai, ką renkiesi? Ką žinai apie tai, kaip tavo pasirinktoje srityje kuriama pridėtinė vertė, kaip profesionalai dirba šioje sferoje? Ką pažįsti iš toje sferoje dirbančiųjų, ir ar išvis stengiesi susipažinti su joje dirbančiais žmonėmis, iš jų pasisemti žinių?

Tai kompetencijomis, arba gebėjimais, pagrįstas požiūris į šiuolaikinę karjerą: jos siekiantis žmogus privalo būti protingas ir turėti aiškius atsakymus į tuos tris klausimus“, – paaiškino prof. dr. A. Valickas.

Žinok, kodėl

Atsakymai į šį klausimą susiję su  motyvacija, prasmės paieškomis gyvenime ir asmeninės tapatybės „konstravimu“. Būtina sau atsakyti, kodėl pasirenkama vienokia ar kitokia darbinė ir mokymosi veikla, kokie poreikiai slypi už tų pasirinkimų.

Norint tinkamai atsakyti į šiuos klausimus, būtina labai gerai save pažinti, ieškoti gyvenimo ir darbo patirčių, padedančių tai padaryti.

„Tik karjera, pagrįsta tuo, kas žmogui svarbiausia, gali būti sėkminga. Jei žmogus vengia ar dėl kokių nors priežasčių negali sau sąžiningai atsakyti, kodėl iš visų turimų alternatyvų renkasi įgyvendinti vieną, o ne kitą, sunku tikėtis karjeros sėkmės“, – pabrėžė pašnekovas.

Žinok, kodėl   –  reiškia žinoti, kodėl dabar renkuosi dirbti ir mokytis to, kas šiuo metu man nuoširdžiai atrodo tinkamiausia. Galbūt įgijus reikšmingesnių karjeros patirčių atsakymas į šį klausimą pasikeis. Tačiau kitaip ir negali būti, to bijoti nereikia.

Žinok, kodėl nereiškia kokių nors nekintamų žinių apie save paieškos (pavyzdžiui, savo tikrojo „aš“). Tai veikiau labai racionalaus atsakymo paieška  – kodėl tokiai asmenybei, kaip jūs, verta daryti būtent tai, o ne ką kita, ar tikrai nėra jokių galimybių savo karjeroje daryti kažko, kas jums labiau priimtina.

Atsakant į paminėtus klausimus, svarbu numatyti, kokią prasmę dabartinis pasirinkimas turės tada, kai karjeros kryptis keisis. Taigi labai svarbu sieti atsakymus į aptariamą klausimą su savo tolimesniais karjeros tikslais ir planais“, – priminė prof. dr. A. Valickas.

Žinok, kaip

Tai klausimas apie gebėjimus. Siekiantieji karjeros turi labai aiškiai suprasti, kad ji kaip niekad anksčiau yra itin glaudžiai susijusi su gebėjimu tinkamoje vietoje ir tinkamu metu turėti reikiamų kompetencijų, būtinų vienokiems ar kitokiems produktams kurti ar paslaugoms teikti.

Gebėjimų įsisavinimas nėra momentinis – tai užima laiko. Suprantama, jog studijų metais į klausimą „žinok, kaip“ padeda atsakyti parengtos studijų programos ir dėstytojai. Tačiau studijoms pasibaigus, baigiasi ir aiškesni atsakymai.

Įdarbinančios organizacijos, siekdamos savo tikslų, paprastai rūpinasi savo darbuotojų gebėjimais ir jų plėtra. Labai gerai, kai organizacijų ir darbuotojų tikslai gebėjimų plėtros srityje sutampa. Tačiau taip nutinka ne visada.

Todėl šiuolaikinis profesionalas paprastai neturi labai aiškiai apibrėžto reikalingų gebėjimų sąrašo, kuriuo būtų galima pasinaudoti, norint nustatyti, ko reikia mokyti, siekiant karjeros.

Taigi jis priverstas pats prognozuoti gebėjimų poreikį, kad galėtų įsisavinti tai, kas reikalingiausia, per kuo trumpesnį laiką. Kuo aukštesnio lygmens profesionalas, tuo didesnės jis turi įtakos savo darbinės sferos vystymui ir keitimui požiūrio į tai, kaip joje yra ir turi būti dirbama.

Tokie individai mokosi ir kuria ne tik save, bet ir perkuria, transformuoja atskiras darbų sritis ir profesijas, keičia „žaidimo taisykles“. Todėl galime teigti, kad, nepaisant tam tikrų visuomenėje nusistovėjusių atskirų profesinių sričių ypatumų, šiuolaikiniai darbuotojai iš dalies ir patys lemia, ką reikia gebėti, norint pasiekti sėkmės savo pasirinktoje srityje, o tuo pačiu ir savo karjeroje.

Tai ypač pasakytina apie dabartinę intensyvių pokyčių aplinką, kai daugelis produktų ir paslaugų kuriamos ne atskirų profesinių grupių atstovų, tačiau būtent profesijų ar skirtingų darbinių sričių sankirtos taškuose. Todėl ir atskiros profesijos ne visada gali būti laikomos patikimais profesionalams reikiamų gebėjimų šaltiniais.

Ką pažįsti

Karjera paprastai daroma ne vakuume, bet tam tikroje socialinėje erdvėje: mažoje firmoje, didelėje organizacijoje ar korporacijoje, valstybėje ar pasaulio regione. O kur žmonės, ten prasideda visi su komunikacija ir socialiniais santykiais susiję reiškiniai.

Gali būti, kad kai kas mano, jog karjeroje svarbiausia ne šnekėti, o realiai veikti savo profesinėje srityje.  Iš dalies tai tiesa, tačiau dar daugiau tiesos yra teiginyje, jog šalia visų geriausių ketinimų ir profesinių gebėjimų, kuriuos žmogus gali pademonstruoti, labai svarbu mokėti tinkamai elgtis su kitais panašioje srityje dirbančiais ir galbūt karjeros taip pat siekiančiais žmonėmis.

Vienoje situacijoje jie gali būti konkurentai, kitoje – sąjungininkai, dalyvaujantys bendruose projektuose. Kai situacija dviprasmiška ir neapibrėžta, žmonės labiau linkę pasitikėti pažįstamais ar bent jau matytais žmonėmis.

Todėl bendravimas su tam tikrų dominančių sričių profesionalais ir vadovais laikytinas būtinu ir neišvengiamu. Jie gali duoti rekomendaciją, gali nukreipti klientą, gali pasidalinti naujausia informacija, kuri padeda įgyti pranašumų ir išvengti klaidų.

Tą patį kitų savo kolegų ar profesinės bendruomenės atžvilgiu gali daryti ir pats karjeros siekiantis jaunuolis. Geriausia, kai tai yra nesavanaudiškas ir aktyvus bendravimas vardan paties bendravimo, o visa kita, kas gali atnešti konkretesnės naudos, ateina savaime.

Negalima tikėtis, kad geras patarimas ar teigiama rekomendacija atsipirks tuojau pat, tačiau priklausymas toje pačioje ir panašioje srityje dirbančių individų bendruomenei ilgainiui tikrai atsipirks.

Be Protingos karjeros, dar esama Lego, Chaotinės, Nuolat lanksčios, ir netgi Chameleono karjeros koncepcijos – apie jas papasakosime vėliau.