Išsamūs išorinio vertinimo rezultatai

Išorinio vertinimo metu aukštoji mokykla vertinama pagal 4 vertinamąsias sritis: Valdymas, Kokybės užtikrinimas, Studijų ir mokslo (meno) veikla, Poveikis regionų ir visos šalies raidai. „Šiame vertinimo cikle turime naujovę – vertinimą balais. Vertinimo skalė įvesta siekiant vertinimo rezultatą padaryti lengviau suprantamą ir palyginamą”, – įvardija SKVC direktorius Almantas Šerpatauskas.

Kiekviena iš vertinamųjų sričių vertinama balais nuo 1 iki 5. Atskiros aukštosios mokyklos vertinimo sritys gali būti įvertintos tiek nepatenkinamai, kai sritis netenkina minimalių reikalavimų, yra esminių trūkumų, tiek puikiai nacionaliniame bei tarptautiniame kontekste.

Visose penkiose aukštosiose mokyklose vertinimo sritys ekspertų įvertintos ne žemiau nei patenkinamai – sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti arba geriau nei patenkinamai (aukštesniu balu nei 2). Patenkinamas balas dažniausia skirtas vertinant kolegijų veiklą.

Pavyzdžiui, 2 balais visose trijose vertintose kolegijose įvertinta Valdymo sritis. Geriausia vertinama sritis – Poveikis regionų ir visos šalies raidai. Trim atvejais iš penkių ši sritis įvertinta labai gerai nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste, be trūkumų. Kokybės užtikrinimas dažniau vertinamas kaip patenkinamas, Studijų ir mokslo (meno) veikla – gerai arba labai gerai. Tai labiau būdinga universitetams.

Daugiausia trūkumų Valdymo srityje

„Nors kol kas įvertintos tik 5 aukštosios mokyklos, kurios yra dar ir skirtingo profilio, kai kurie ekspertų pastebėjimai yra būdingi ne vienai jų. Rekomenduojama ieškoti priemonių, kaip stabdyti studijuojančiųjų nubyrėjimą, skatinti studentų ir dėstytojų mobilumą, stiprinti mokslinę veiklą“, – pabrėžia SKVC direktorius A. Šerpatauskas.

Lyginant pirmuosius rezultatus su 2011–2016 m. SKVC atliktais aukštųjų mokyklų veiklos vertinimais, silpniausia vieta ir toliau išlieka strateginis valdymas bei kokybės užtikrinimas.

Pavyzdžiui, parengti išsamūs strateginiai ir veiklos planai, tačiau dažnai nėra aiškių, su šiais planais susijusių veiksmų ir priemonių, kurios leistų nustatyti, ar atlikti veiksmai buvo sėkmingi. Aukštosiose mokyklose įdiegtos kokybės užtikrinimo sistemos žinomos visoms suinteresuotosioms šalims ir aiškiai apibrėžia visus veiklos procesus bei procedūras. Vis dėlto ekspertams susirūpinimą kelia veiklos stebėsena, skirta įvertinti pažangą ir kokybės pokytį atitinkamoje srityje.

Aukštųjų mokyklų iššūkiai

„Pirmiausia ekspertai pabrėžia tai, jog tiek kolegijų, tiek universitetų parengtos savianalizės suvestinės vis dar išliko labiau aprašomojo pobūdžio nei analitinės. Pasigendama situacijos, duomenų, aukštųjų mokyklų aplinkos analizavimo, sąsajų tarp aprašomų vertinamųjų sričių, atskirų rodiklių bei kriterijų“, – pastebi SKVC Institucinio vertinimo skyriaus vedėja Rasa Penkauskienė. Todėl Studijų kokybės vertinimo centras planuoja organizuoti išsamesnes konsultacijas aukštosioms mokykloms apie tai, kaip rengti savianalizės suvestines.

Aukštosios mokyklos taip pat susiduria su studentų skaičiaus mažėjimu, todėl kyla nauji iššūkiai. „Išlieka studentų skaičiaus mažėjimo problema, dėl to visoms aukštosioms mokykloms reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti studentus. Kasmet vidutiniškai studentų sumažėja 1,5 proc. Matome tam tikrus pavojaus signalus, į kuriuos reikia atsižvelgti, kad netrūktų atitinkamų specialybių atstovų, bet reikia nepamiršti tobulinti dėstymo kvalifikaciją ir taip gerinti aukštojo mokslo kokybę”, – akcentuoja SKVC direktorius A. Šerpatauskas.

 

Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) inf.