Baigiant mokyklą – trys egzaminai

Siūloma didinti reikalavimus viduriniam išsilavinimui įgyti. Nuo 2025 metų baigiant mokyklą taptų privaloma išlaikyti ne du, o tris brandos egzaminus. Būtų organizuojami tik valstybiniai brandos egzaminai, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami pagal bendrojo ir išplėstinio kurso bendrąsias programas. Nauja tvarka būtų pradėta taikyti 2023 m. rugsėjį III gimnazijos klasėje pradėjusiems mokytis mokiniams.

Dabar brandos atestatui gauti privalomi du egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros bei vienas pasirenkamas. Tačiau, kaip rodo 2021 m. statistika, tik du brandos egzaminus rinkosi vos 21 proc. visų brandos egzaminus laikiusiųjų, kiti rinkosi tris ir daugiau brandos egzaminų. Norint pretenduoti į aukštąją mokyklą, reikia būti išlaikius bent tris brandos egzaminus.

Norint įgyvendinti Švietimo įstatyme apibrėžtą švietimo tęstinumo principą, garantuojantį sąlygas kiekvienam mokytis visą gyvenimą, svarbu užtikrinti, kad įgytas vidurinis išsilavinimas sudarytų galimybę bet kada siekti aukštojo išsilavinimo. Taip pat galimybę, kad, po kelerių metų pertraukos nusprendus studijuoti, nebereikėtų grįžti į mokyklą ir laikyti trūkstamą egzaminą.

Antrasis ir trečiasis valstybinis brandos egzaminas būtų laisvai pasirenkamas. Prognozuojama, kad antras pagal pasirenkamumą būtų matematikos brandos egzaminas, kurios privalomai ir dabar mokosi visi gimnazistai ir kurios egzamino jau iki šiol reikėjo stojant į aukštąsias mokyklas (išskyrus menų studijas). Dabar matematikos brandos egzaminą renkasi laikyti apie 60 proc. abiturientų. Svarstoma, jog matematikos brandos egzaminas galėtų tapti privalomu, kaip daugumoje ES valstybių, tačiau šis sprendimas reikalauja papildomo pasirengimo. Pernai matematikos brandos egzaminą laikė daugiau kaip 16 tūkst. mokinių, neišlaikė 15,2 proc.

Pažymį brandos atestate lemtų ne tik egzaminas

Brandos egzaminų rezultatai turi didelę vertę, nes jais remiantis vykdomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Turėdami vienintelę galimybę parodyti savo gebėjimus ir žinias, mokiniai patiria didelį spaudimą, taip pat išgyvena ir jų mokytojai. Egzaminų rezultatus gali paveikti patiriamas nerimas. Todėl siūloma, kad mokinių baigiamasis vertinimas būtų išskaidytas ir mokiniai galėtų sukaupti baigiamąjį vertinimą per kelis kartus dalyvaudami tarpiniuose patikrinimuose. 

Tarpinių patikrinimų užduotys mokiniams bus rengiamos ir pateikiamos centralizuotai per elektroninę vertinimo sistemą. Užduočių vertinimas vyks automatizuotai, išskyrus dalykus, kurių užduočių vertinimo automatizuotai atlikti neįmanoma – tuomet bus pasitelkti mokytojai-vertintojai.

Numatoma, kad brandos egzaminui vertinti bus naudojama 100 balų skalė, iš jų 40 balų mokinys galės surinkti tarpinių patikrinimų III–IV gimnazijos klasėje metu, o 60 balų – brandos egzamino metu. Tarpinių patikrinimų vertinimų duomenys būtų kaupiami Mokinių registre ir panaudojami galutiniam dalyko įvertinimui, įrašomam brandos atestate, suformuoti.

Siūloma organizuoti po du tarpinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos patikrinimus (III gimnazijos klasėje ir IV gimnazijos klasėje), o kitų dalykų – po vieną tarpinį patikrinimą III gimnazijos klasėje.

Brandos egzaminų nepakanka siekiant visapusiškai atskleisti per visą mokymosi laikotarpį mokinių įgytas kompetencijas, todėl nuo 2027 m. visi mokiniai, norintys įgyti vidurinį išsilavinimą, turėtų savo kompetencijas patvirtinti atlikdami brandos darbą, taip pat savo dalyvavimu socialinėse ir pilietinėse veiklose prisidėti prie savo mokyklos ar bendruomenės gerovės kūrimo. Brandos darbą mokiniai galės rinktis atlikti iš bet kurio mokomojo dalyko arba rengti tarpdalykinį. Mokytojai konsultuos ir padės mokiniams.

Daugiau reikšmės – pasiekimų patikrinimui 10 klasėje

Baigdami pagrindinio ugdymo programą, mokiniai privalo pasitikrinti savo pasiekimus, tačiau patikrinimo rezultatai nėra panaudojami priimant sprendimą dėl mokinio galimybės mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Dauguma mokytojų teigia, kad dalis mokinių neturi reikalingų minimalių žinių ir gebėjimų sėkmingai mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, todėl ir jų brandos egzaminų rezultatai būna žemi arba nepatenkinami. Todėl čia siūlomas pakeitimas: 10/II gimnazijos klasės patikrinimo rezultatai galėtų tapti slenksčiu į III gimnazijos klasę.

Gavus neigiamus pasiekimų patikrinimo įvertinimus baigiant 10/II gimnazijos klasę, patikrinimą bus galima kartoti tais pačiais mokslo metais. Tęsti mokslus III gimnazijos klasėje galės tik mokiniai, turintys teigiamus 10/II gimnazijos klasės dalykų metinius pažymius ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų įvertinimus. Kitu atveju bus siūloma kartoti kursą arba rinktis profesinį mokymą, kartu įgyjant pagrindinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Šiuos pasirinkimus mokiniams palengvins ir jau nuo kitų mokslo metų startuosiantis profesinio orientavimo nuo pirmos klasės modelis.

Baigiant pagrindinio ugdymo programą, būtų tikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir gimtųjų kalbų ir literatūros (tik tautinių mažumų mokyklose) pasiekimai. Taip pat siekiant ugdyti mokinių savarankiško mokymosi gebėjimus, nuo 2023 m. 9–10 klasėse, padedami mokytojų, mokiniai rengs ilgalaikį praktinį darbą – panašų į brandos darbą III–IV gimnazijos klasėse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.