Šio centro tyrėjai daro išvadą, jog studijos universitete yra labiausiai trokštama tolesnio mokymosi alternatyva. Universitetinis išsilavinimas dažniau siejamas su gera ateitimi, didesniu atlyginimu, o studijos kolegijose – su patirtimi ir praktinių įgūdžių lavinimu.

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad rinktis aukštąjį išsilavinimą dažniau planuoja sėkmingesnių šeimų vaikai –  labiau finansiškai pasiturintys, negaunantys socialinės paramos, tie, kurių bent vienas iš tėvų yra baigęs aukštąjį mokslą.Taip pat pastebimi reikšmingi skirtumai pagal lytį – aukštasis išsilavinimas svarbus net 67 proc. merginų ir tik 39 proc. vaikinų.

Mažiau socialiai sėkmingų šeimų atžalos aukštajam išsilavinimui teikia mažesnę svarbą. 

Dėl supančios aplinkos ar finansinių galimybių trūkumo vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų pasirengti egzaminams ir aukštajam mokslui sunkiau nei kitiems. 

Studijos universitete dvyliktokams kelia daugiau teigiamų asociacijų, nei studijos kolegijoje ar profesinis mokymas. 

Dviem iš penkių apklausoje dalyvavusių dvyliktokų universitetinis išsilavinimas siejasi tik su teigiamais dalykais. Koleginis išsilavinimas teigiamas asociacijas sukelia ketvirtadaliui, o profesinis – vos šeštadaliui apklaustų dvyliktokų.

Moksleivių tėvams universitetinis išsilavinimas teigiamas asociacijas sukelia netgi dažniau negu patiems dvyliktokams. Kas antras abituriento tėvas studijas universitete sieja su teigiamais aspektais.

Analizuojant dvyliktokų planus, išsiskiria ir gimnazijų bei profesinio mokymo įstaigų moksleivių ketinimai siekti universitetinio išsilavinimo. Palyginimui, 46 proc. gimnazijose besimokančių dvyliktokų ketina siekti universitetinio išsilavinimo, o tarp profesinių mokyklų ugdytinių apie tolimesnes universitetines studijas svarsto tik 5 proc. Profesinio mokymo įstaigose vidurinio išsilavinimo siekiantys dvyliktokai dažniau nurodo planuojantys pradėti dirbti.

„Eurostat“ duomenimis, apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės nei yra įgiję kvalifikacijos darbą. Trečdalis darbuotojų dirba darbą, nesusijusį su baigta studijų sritimi. Pastebima, jog įgytų gebėjimų neišnaudojantys darbuotojai yra linkę į mažesnį pasitenkinimą vykdomomis funkcijomis ir darbu apskritai

Tyrimas „Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas“ skirtas nagrinėti dešimtos, dvyliktos klasių moksleivių ir jų tėvų požiūrį į aukštąjį ir profesinį išsilavinimą. Apklausoje dalyvavo 935 dešimtokai, 667 dvyliktokai ir 409 jų tėvai ar globėjai. 

 

Parengta pagal STRATA informaciją