Moksleivių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, beveik trečdalis Lietuvos moksleivių jaučia žemą psichologinės gerovės lygį. Tyrimai taip pat rodo, kad apie pusė suaugusiųjų patiriamų psichikos sveikatos problemų prasideda dar iki 14 metų. 

Tam dėmesį skiria ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) viešosios politikos laboratorija Policy Lab, atlikusi diagnostinę moksleivių emocinės gerovės analizę, kuri atskleidžia, kad moksleiviai nėra linkę naudotis psichologo paslaugomis mokykloje ir už jos ribų. Psichologo pagalba suvokiama labiau kaip vienkartinis negu sisteminis įvykis.

Tarp moksleivių vis dar vyrauja neigiamos nuostatos apie psichikos sveikatą bei psichikos sveikatos sutrikimus. Psichologo veikla mokykloje vertinama teigiamai, psichikos sveikatos sunkumų turėjimas nesiejamas su asmeninėmis silpnybėmis ir nesėkmės ženklu – tačiau kreipimasis į psichologą bei konsultavimasis tebėra stigma.

Moksleiviai pripažįsta, kad su psichologu konsultuojamasi tik tuomet, kai tikrai prireikia pagalbos, – priežastimi įvardija patyčių baimę bei tėvų sutikimo reikalavimą, norint apsilankyti pas psichologą. 

Psichologų ir socialinių pedagogų vaidmenis jaunuoliai daugiausia sieja su nepasitikėjimu, konfidencialumo stoka, neveiksmingumu, atsiribojimu. 

Todėl moksleiviai savo psichikos sveikatą yra labiau linkę aptarti ne su suaugusiais, o su savo bendraamžiais.

Pasak jaunuolių, būtent mokytojai ir tėvai vaidina svarbų vaidmenį atpažįstant psichikos sveikatos iššūkius, tačiau visų trijų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas ne visada užtikrinamas. 

Pastebima, kad tėvai mažai įsitraukia į mokyklos gyvenimą: jiems pristinga motyvacijos, ypač jei atsiliepimai apie jų vaiką neigiami. Jeigu mokytojai bendrauja su tėvais, neretai apie tai neinformuoja moksleivių. 

Jaunuoliai įvardija, kad pasigenda praktinio mokymosi, interaktyvumo, galimybės konsultuotis virtualiai.

Apibendrindami moksleivių patirtis, daugiausia patarimų ekspertai turi suaugusiesiems: rekomenduoja stiprinti mokytojų ir tėvų žinias ir įgūdžius psichikos sveikatos srityje, siūlo ieškoti naujų būdų ir formų perteikti žinias jaunuoliams, nes akivaizdu, jog poreikis psichikos sveikatos paslaugoms, veiksmingai pagalbai yra. 

Šiuo metu detaliau analizuojamos galimos psichikos sveikatos sistemos tobulinimo perspektyvos, dirbama su atrinktomis mokyklomis, siekiant kartu su moksleiviais įvardinti jų poreikius ir rasti reikalingus sprendimus, užtikrinsiančius geresnį emocinį klimatą mokyklose.

Analizuojant jaunimo psichikos sveikatos problemas, bendradarbiaujama su Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis bei Pasaulio banko Biurokratijos laboratorija.

Visą tyrimą galite rasti čia: https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2021-metai/20210406-lietuvos-jaunimo-psichikos-sveikatos-paslaug-teikimo-grandins-diagnostika.pdf

Parengta pagal STRATA informaciją