Mokslai, studijos ir darbas nuotoliniu būdu tapo pandemijos kasdienybe. Tai, jog nebuvo tiesioginio bendravimo ir galimybių teorines žinias įtvirtinti praktikoje, gali neigiamai paveikti studentų motyvaciją, įgūdžius bei galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

Darbo paieškų portalas CV-Online inicijavo tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip studentai vertina savo mokymąsi pandemijos metu, kokią įtaką jų įsidarbinimui bei karjeros perspektyvoms gali turėti karantininis mokymasis. 

Socialinių mokslų kryptį pasirinkę studentai palankiau įvertino nuotolinių mokslų vertę, nei studentai, kuriems studijuoti nuotoliniu būdu buvo beveik neįmanoma pvz. inžinerija, menai, sveikatos mokslai. 

Tačiau kalbant apibendrintai, 50 proc. studentų mano, kad nuotolinės studijos padarė nedidelę neigiamą, o 25 proc. – didelę neigiamą įtaką studijų vertei, mokymosi efektyvumui, žinių įsisavinimui.

Studentai pabrėžė, kad nuotolinių studijų metu dėstoma daugiau teorijos, būna mažiau praktikos, diskusijų, bendravimo. Kadangi studentai turėjo sąlyginai daugiau laisvo laiko, dėstytojai pradėjo daugiau iš jų reikalauti ir tokiu būdu pailgėjo studijoms skirtas laikas.

60 proc. apklausos dalyvių dėstytojų darbą įvertino gerai ir labai gerai – tačiau 40 proc. nurodė, kad dėstytojų darbas pandemijos metu yra blogas arba labai blogas.

Studentams nuotolinių studijų metu buvo sudėtinga bendrauti ne tik su dėstytojais, bet ir su bendraamžiais – 65 proc.studentų bendravimą su bendraamžiais įvertino kaip blogą arba labai blogą. Studentams tapo įprasta dirbti individualiai. Jei užduočiai atlikti būdavo sudaromos didesnės nei dviejų žmonių grupės – bendravimas ir darbas kartu tapdavo itin sudėtingu. 45proc. respondentų darbą grupėse įvertino neigiamai.

Nukentėjo bendravimo įgūdžiai, sunku susikaupti, prastėja rezultatai

Studentai nuotolinių studijų metu pagerino laiko valdymo bei IT įgūdžius, teigiamai paveiktos prisitaikymo, kūrybiškumo, problemų sprendimo, kritinio mąstymo savybės. Tačiau nukentėjo studentų komunikacijos, lyderystės įgūdžiai bei gebėjimas susikaupti. 

Dar sudėtingiau studentams sekėsi išlaikyti motyvaciją. 45 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad pandemija motyvacijai padarė didelę neigiamą, 35 proc. studentų – nedidelę neigiamą įtaką. Taigi, net 80 proc. studentų motyvacija mokytis gerokai sumažėjo. Mažiau motyvuoti studentai pandemijos metu pasiekia žemesnius akademinius rezultatus.

Apskritai, dauguma studentų nurodė neigiamą pandemijos poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai. Jų manymu, studijos po pandemijos turėtų būti vykdomos derinant gyvą ir nuotolinį mokymą.

Tyrimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Eglės Verseckaitės-Grzeskowiak. Išsamesnį tyrimo pristatymą galima rasti čia: https://www.apiedarba.lt/apklausa-nuotolines-studijos-studentu-akimis/