Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje jaunimo, įgijusio aukštąjį išsilavinimą, įsidarbinimo lygis atitinkamai siekė 89 ir 84 proc. Prasčiausi rezultatai buvo stebimi Italijoje, Graikijoje ir Turkijoje, kur 2018 m. dirbo atitinkamai 67, 70 ir 72 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių.

Vis dėlto Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitikai  perspėjo: svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokį darbąpo studijų baigimo dirba absolventai. 

Su aukštojo mokslo diplomu – į pardavėjus?

STRATA tyrimai rodo, kad kai kurias studijų kryptis baigę jaunuoliai sunkiai randa darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė žemės ūkio, sporto, technologijų studijas baigusių absolventų karjerą pradeda pozicijose, kurioms būtų užtekę profesinio išsilavinimo. 

Taip ne tik nerealizuojami aukštajame moksle įgyti gebėjimai, tačiau ir galimai į darbo rinkos paraštes nustumiami žemesnį išsilavinimą turintys asmenys.

EBPO duomenys rodo, kad daugiau nei penktadalis (21 proc.) darbuotojų Lietuvoje dirba darbą, kuriam reikalinga žemesnė kvalifikacija, negu turi darbuotojas.

Ir iš tiesų: vienu metu Lietuvoje buvo itin garsiai svarstoma, jog penktadalis baigusiųjų socialinius ir humanitarinius mokslus įsidarbina ne pagal specialybę, o aptarnavimo sektoriuje. Dažniausiai – pardavėjais. 

Iš šalies žiūrint, tai buvo sunkiai paaiškinama: kam 4 metus mokytis universitete – o jei dar valstybės nefinansuojamoje vietoje – kad galiausiai po studijų taptum ir liktum pardavėju?

Vargiai ar tokia pat padėtis – ir šiandien: štai prekybos tinklai jau sako, kad įdarbintų kasininkų ir mokėtų 900 eurų „į rankas“, ir tai norinčių randa sunkiai. 

Vis dėlto ta tendencija skatina labai susimąstyti prieš renkantis studijas su kokiu įmantriu pavadinimu. Rodiklis, kiek baigusių įsidarbina pagal specialybę per pusmetį ar pirmus metus – svarbus. 

Kokias studijas baigus lengviau įsidarbinti? 

Visgi į tai, kad karjeros pradžioje absolventai dirba žemesnės kvalifikacijos darbą, galima žvelgti ir iš kitos pusės. 

Kokybišką išsilavinimą įgiję darbuotojai gali atnešti papildomas vertes įmonei, pavyzdžiui, siūlydami būdus, kaip modernizuoti ir efektyvinti darbo procesus, o supratimas apie darbo principus skirtinguose įmonės lygiuose gali pasitarnauti lipant karjeros laiptais. Taip pat dirbant net ir žemesnės kvalifikacijos darbus ugdomi bendrieji gebėjimai, kurie gali būti pritaikomi bet kurioje pozicijoje.   

STRATA prieš 2 metus parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad  į aukštos kvalifikacijos pozicijas per 6 mėn. nuo studijų baigimo įsidarbina nuo 29 iki 79 proc. universitetų absolventų, atsižvelgiant į baigtą studijų kryptį. 

Įsidarbinti į aukštos kvalifikacijos pozicijas baigus studijas geriausiai sekasi universitetų informatikos (79 proc. absolventų per 6 mėn. nuo studijų baigimo dirba aukštos kvalifikacijos darbą), menų (66 proc.) ir matematikos (64 proc.) absolventams. 

Kita vertus, vos trečdalis (29 proc. sporto ir 34 proc. žemės ūkio mokslų) absolventų karjeros pradžioje dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Kolegijų absolventams įsidarbinti į aukštos kvalifikacijos pozicijas sekasi šiek tiek prasčiau negu baigusiems studijas universitetuose. 

Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo aukštos kvalifikacijos darbą dirba nuo 20 iki 72 proc. kolegijų absolventų. Geriausiai į aukštos kvalifikacijos pozicijas įsidabinti sekasi fizinių (72 proc.), ugdymo (72 proc.) bei sveikatos (68 proc.) mokslų absolventams. 

Mažiausiu įsidarbinimu į aukštos kvalifikacijos pozicijas kolegijų sektoriuje išsiskiria žemės ūkio (20 proc.), teisės (31 proc.) ir technologijų (32 proc.) studijų krypčių absolventai.

Tai buvo ankstesniųjų metų duomenys. 

Bet ir 2020 m. Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų įsidarbinimo rodikliai nebuvo reikšmingai prastesni nei ankstesnių laidų. Tik dirbančiųjų aukštos kvalifikacijos darbuose (vadovai, specialistai ar jaunesnieji specialistai) dalis kiek išaugo.

Ir šiuo metu Lietuva vis dar yra tarp lyderių ES pagal 20–24 m. amžiaus asmenų, dalyvaujančių aukštajame moksle, dalį.

Taip pat lyderiaujame pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 m. amžiaus gyventojų dalį, kuri 2019 m. siekė 57,8 proc. (2 vieta ES). 

2020 m. ypač išaugo jaunimo nedarbas – tačiau Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. du trečdaliai jaunų bedarbių neturėjo jokios kvalifikacijos.

 

Parengta pagal STRATA informaciją