Nors moksleiviai rugsėjį sugrįžo į klases semtis žinių kontaktiniu būdu, prastėjanti pandeminė situacija Lietuvoje verčia daryti prielaidą apie sugrįšiančio nuotolinio mokymosi tikimybę. Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad jis turėjo neigiamos įtakos vaikų pasiekimams ir apskritai įsitraukimui į mokymosi procesą, ir pastebi išaugusį korepetitorių poreikį. Tačiau finansinių galimybių pasitelkus juos pagilinti žinias turi ne visi, o tai daliai moksleivių užkerta kelią siekti universitetinio išsilavinimo.

Pandeminiai mokslo metai pažėrė išbandymų daugumai

Lankyti individualius ar grupinius užsiėmimus pas korepetitorius iki šiol buvo įprasta įvairių klasių moksleiviams, tačiau ugdymo procesui dėl karantino įgavus nuotolinį formatą, pernai ėmė ryškėti nauja tendencija. Dėl papildomų pamokų į privačius mokytojus ėmė kreiptis daugiau pradinukų ir priešmokyklinukų auginančių tėvų.

Visgi dažniausiai korepetitoriams ir toliau tenka užduotis padėti tinkamai pasiruošti abitūros egzaminams. Keblumai įsisavinant pamokose dėstomą turinį – bene pagrindinė priežastis, dėl kurios dvyliktokams norisi pasitelkti pagalbą iš šalies. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) apklausa rodo, jog nors skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikai jaučia panašų poreikį mokytis papildomai, pasiturintieji moksleiviai korepetitorių paslaugomis naudojasi ir dažniau, ir samdosi daugiau nei vieno dalyko ekspertą.

Peržvelgus privačių pamokų sostinėje ir Kaune skelbimus matyti, kad jos gana panašios. Skirtingų mokomųjų dalykų kainos prasideda nuo 8 eurų, jei specialistas labiau patyręs ar taiko išskirtinius ugdymo metodus, ji gali šoktelti ir iki keliasdešimties. Kituose šalies miestuose akademinė valanda kainuoja bene 5 eurais mažiau, tačiau vis tiek korepetitoriaus paslauga prieinama toli gražu ne kiekvienam.

Antrasis šansas

Dėl abejonių savo žiniomis, ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams savarankiškai, netinkamų mokymosi sąlygų namuose, situaciją paaštrinančio streso ar paprasčiausios nesėkmės, svajonių studijos neretai tik tokiomis ir lieka, net labiausiai motyvuotiesiems – dvyliktokai reikiamus egzaminus išlaiko nepakankamais balais. Jaunuoliai, kurių „stosiu bet kur“ variantas netenkina, ryžtasi padaryti pertrauką ir laukia kitų metų, prarasdami brangaus laiko, kiti stoja į kolegiją ar išvyksta iš Lietuvos.

Prieš ketverius metus Mykolo Romerio universitetas (MRU) pasiūlė dar vieną alternatyvą – inicijavo projektą „4 mm. Pasistiebk“, kuriame papildomai pasimokius galima perlaikyti brandos egzaminus ir  „pasimatuoti“ universitetines studijas klausytojo statusu.

„Bendrojo ugdymo mokyklas baigę moksleiviai gali nemokamai gilinti istorijos, anglų kalbos ir matematikos bei lietuvių kalbos žinias. Pastarųjų dalykų korepetitoriai, beje, vis dar paklausiausi. Pamokos vyksta kartą per savaitę, o galimybė jas lanksčiai derinti – vienas iš privalumų, kurį vis įvardija projekte jau dalyvavę moksleiviai“, – pasakoja MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė prof. Odeta Merfeldaitė ir akcentuoja, jog „stiebdamiesi“ link geresnių brandos egzaminų rezultatų projekto dalyviai kaip laisvieji klausytojai gali studijuoti MRU, o sėkmingai juos perlaikę – iškart stoti į antrą kursą.

Šiemet į nemokamą projektą bus atrinkta per 80 bendrojo lavinimo mokyklų absolventų. Iki spalio 1 d. projekto „4 mm. Pasistiebk“ tinklalapyje užpildžius registracijos anketą ir prisegus trumpą motyvacinį laišką dar galima spėti tapti pretendentu į projekto dalyvių gretas. Nepriklausomiems ekspertams įvertinus kandidatų paraiškas, pirmąjį atrankos turą praėję dvyliktokai bus pakviesti pokalbiui.

Abiturientų užsidegimas skatina ir organizatorius

Projekto „4 mm. Pasistiebk“ idėja, anot MRU atstovės prof. O. Merfeldaitės, kilo siekiant  padidinti aukštojo universitetinio išsilavinimo prieinamumą, mažinant socialinę atskirtį švietime, galiausiai prisidėti prie gerovės valstybės, išsilavinusios visuomenės kūrimo ir sugriauti stereotipą, jog į universitetus stoja daug nepasiruošusių studijoms moksleivių.

Mokytojų-ekspertų atsidavimas ir nuoširdus noras bendradarbiauti, specialistų kompetencija, interaktyvūs mokymosi metodai, praktinių užduočių gausa – vos kelios priežastys, dėl kurių patirtį projekte 2020–2021 m. spalio–birželio mėn. buvę jo dalyviai laiko neįkainojama ir padėjusia pasiekti norimų brandos egzaminų rezultatų.

MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė tikina, jog jau pilotinis projektas įrodė šalies abiturientų pasiryžimą nenuleisti rankų, siekti savo tikslų ir kantriai dirbti, kad įgytų svajonių profesiją. Susidomėjimo projektu „4 mm. Pasistiebk“ nemažėja ir šiemet – paraiškų gaunama vis daugiau, ypač po praėjusių pandeminių mokslo metų, kurie daugeliui mokinių sukėlė sunkumų  ir iššūkių.

„Egzaminų rezultatas ne visada atspindi tikrąją jaunuolio motyvaciją. Štai projekte dalyvavęs vaikinas, perlaikęs 27 balais įvertintą anglų kalbos egzaminą, šiemet surinko 87 balus, o mergina už perlaikytą lietuvių kalbos egzaminą gavo 75 balus ir atsispyrė nuo pernykščių 35 balų. Tad kasmet labai džiaugiamės kiekvienu, kuris patobulėjo ir prie savo perspektyvios ateities priartėjo per tuos trūkstamus 4 mm. Tai motyvuoja ir mus pačius projektą vystyti toliau ir suteikti pelnytą antrąjį šansą kuo didesniam skaičiui jaunuolių“, – šypsosi prof. O. Merfeldaitė.

Mykolo Romerio universitetas – didžiausias Lietuvoje specializuotas socialinių mokslų universitetas, kurio ryškiausi studijų ir mokslo komponentai yra teisė, visuomenės saugumas ir viešasis valdymas. Universitetas turi pajėgius ir reikšmingus edukologijos, ekonomikos, humanitarinių mokslų, komunikacijos, politikos, psichologijos, sociologijos, vadybos branduolius. Universitete studijuoja apie 6300 studentų ir klausytojų.

Daugiau apie projektą „4 mm. Pasistiebk“.