Pirmiausia – reikalavimai: 2022 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus(VBE)  – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei laisvai pasirenkamo. 

Priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. 

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Tad jei sieksite valstybės finansuojamos vietos universitete – du dalykai, kurių VBE teks rinktis, jau aiškūs: matematika ir lietuvių kalba ir literatūra. Kitus egzaminus galima rinktis pagal tai, kokiame dalyke esate stiprūs, kuris patinka, arba pagal tai, koks dalykas yra pagrindinis (pirmasis) planuojamoje studijų programoje. 

Tokį sąrašą galite rasti čia: 

https://bakalauras.lamabpo.lt/wp-content/uploads/2020/08/2865_LURK_nutarimas_D%C4%97l-2022-met%C5%B3-mokom%C5%B3j%C5%B3-konkursini%C5%B3-dalyk%C5%B3.pdf

 

Šis sąrašas – itin svarbus: vadovaujantis juo, kitąmet po egzaminų būsite rikiuojami į konkursinę eilę ir konkuruosite su kitais stojančiaisiais dėl valstybės finansuojamos studijų vietos. Didžiausias keblumas turbūt tai, kad daugeliui kol kas visai dar nėra aišku, kur ir kokią studijų programą rinksis. 

Viena išeitis tokiu atveju – itin dažna: užsirašoma laikyti daugiau valstybinių egzaminų, nei išties ketinama, o vėliau, aiškėjant studijų krypčiai, į „nereikalingus“ egzaminus tiesiog neateinama. Pavyzdžiui, pernai laikyti istorijos VBE rinkosi 8554, o realiai šį egzaminą laikė 7321 abiturientas. Anglų kalbos egzaminą laikyti pernai rinkosi 18433, o realiai laikė 17147 asmenys. 

Svarbu galutinai apsispręsti tinkamu laiku – tarkime, kitąmet, kai jau teks laikyti bandomuosius egzaminus. 

Pamažu artėjanti egzaminų pasirinkimo data – gera proga „galvojimui apie ateitį“ pradėti.

Nuo ko pradėti? 

Pirmiausiai – nuo apsisprendimo: mokslas profesinėje, kolegijoje, universitete? O gal ketinate vienerius metus apskritai praleisti? O tada vertėtų išsigryninti savo polinkius, galimybes ir pasirinkimus. Jei esate konkretūs, racionalūs, valingi – galite tai daryti ir patys vieni, tačiau šiaip jau pravartu būtų su kai kuo ir pasitarti. 

Jei galite sau leisti didesnes finansines išlaidas – verta pasibandyti įvairius specialius testus, padėsiančius išsiaiškinti netgi ne vieną, o keletą stiprių sričių ar polinkių. Jei ne – galima kreiptis į mokyklos karjeros konsultantą arba – mokytoją, kuriuo pasikliaujate. Gyvenimas pilnas istorijų, kai sėkmingą karjeros kryptį nulėmė mokytojo įžvalgumas, laiku pasakytas drąsinantis žodis, patarimas, o kartais – tiesiog asmeninis autoritetas, pavyzdys. 

Principas, kurio verta laikytis – jog svarstymų ir apsisprendimo laikotarpiu reikia įvertinti ir stiprinti savo stipriąsias savybes ir gebėjimus. Ne silpnąsias – o būtent stipriąsias. 

Jau verta būti bent kartą atsidarius vienos ar kitos mokslo įstaigos svetainę, panaršius po galimas studijų programas. Užsirašykite sudominusių studijų pavadinimus, panaršykite apie jas daugiau. Vienas iš visai smagių būdų jau dabar sužinoti apie konkrečias studijas – parašyti elektroninį laišką sudominusios mokyklos studentų atstovybei. Studentai – smagūs ir draugiški žmonės, klauskite drąsiai – atsakys!

Skaitykite, ieškokite papildomos informacijos, kalbėkitės tomis temomis su kitais. Labai smagus, tik, aišku, pareikalausiantis drąsos, yra būdas apskritai įsiprašyti į svečius – į sudominusį fakultetą ar netgi konkrečią katedrą. Aktyvūs, smalsūs, nebijantys klausinėti ir atvirai domėtis jaunuoliai vertinami, šiuo būdu galima sužinoti itin daug! 

Apskritai pravartu su šeima, draugais ar bendraklasiais pasiplanuoti įvairių išvykų: į gamyklas, įvairias įstaigas, laboratorijas ar, tarkime, tėvų darbo vietas. Platesnis akiratis, aiškesnis supratimas, ką žmonės veikia po įvairių studijų – visada pravers. 

Tad pirmieji žingsniai link profesinio savo kelio gali būti tokie. Šią temą dar pratęsime ne kartą.