Valstybiniai brandos egzaminai Lietuvoje kasmet pranoksta mokyklų ribas ir jau yra tapę tam tikru socialiniu reiškiniu, sulaukiančiu visos visuomenės dėmesio. Brandos egzaminai stresą bei įtampą kelia ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. 

Egzaminų baimę patiriantys mokiniai dažniau nei kiti skundžiasi psichosomatiniais negalavimais, dažniau vartoja vaistus nuo galvos skausmo, nervinės įtampos, nemigos. 

Pagrindinės mokyklinio nerimo ir egzaminų baimės priežastys yra nesugebėjimas valdyti informacijos, planuoti savo laiko, atskirų mokomųjų dalykų mokymosi sunkumai, nesuprantamas medžiagos dėstymas per pamokas ir vadovėliuose, 
negebėjimas įgyvendinti mokykloje keliamų reikalavimų. 

Nemaža vadinamojo mokyklinio nerimo dalis yra nerimas dėl bendravimo, t. y. konfliktai su mokytojais, tėvais, bendraamžių patyčios: tai yra svarbu apie penktadaliui mokinių. 

Nuo penktadalio iki trečdalio mokinių teigė tiesiog nesugebantys įveikti su būsimaisiais egzaminais susijusio streso ir baimės.

Egzaminų baimę patiriantiems mokiniams būdingi dažni pervargimui ir lėtiniam stresui būdingi negalavimai: galvos skausmas, galvos svaigimas, silpnumas, greitas nuovargis, nuovargis iš ryto, pilvo skausmas, prastas ar padidėjęs apetitas, nervinė įtampa, irzlumas, nemiga. Mokyklinis nerimas ir egzaminų baimė labiau būdinga mergaitėms.

Šie mokiniai dažniau vartoja vaistus nuo galvos skausmo, nervinės įtampos, nemigos. Taigi negebėjimas spręsti iškilusių problemų sukelia protinį nuovargį bei psichoemocinę įtampą, kuri ir pasireiškia įvairiais psichosomatiniais negalavimais(plačiau apie tai – čia: 

https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2010.3(50)/SV_3_Juskeliene.pdf )

 

Kodėl visa tai blogai? 

Kai jauti per didelį nerimą, įtampą ar stresą, sunku natūraliai elgtis, laisvai 

kalbėti, klausyti, užmegzti pažintį, pasakyti savo nuomonę. Nerimas gali trikdyti miegą, apsunkinti santykius su draugais ar šeimos nariais, mažinti savivertę, trukdyti įgyti naujų įgūdžių – ir tiesiog džiaugtis gyvenimu.

Kaip atpažinti, kad patiri didelį nerimą ir stresą?

Dažni pykčio proveržiai, agresija, irzlumas – arba priešingai – drovumas, baikštumas, atsiskyrimas, bendravimo, prisilietimų vengimas. Nuolatinis nerimas dėl dalykų, kurie gali įvykti ar įvyks ateityje. Pasyvumas ar nenustygimas vietoje, pesimizmas, nepasitikėjimas savimi, susikaustymas. Galvos ir pilvo skausmai, įsitempę raumenys, prakaitavimas, širdies plakimo sustiprėjimas, miego ir apetito sutrikimai. 

Ką daryti? 

Vyresnėse klasėse, o juolab rengiantis studijuoti aukštojoje mokykloje, neišvengiamai būtina mokytis valdyti nerimą, įtampą ir stresą. 

Pirmas žingsnis – išmokti atpažinti šias būsenas, pastebėti, kaip į jas reaguoja kūnas, ir pabandyti tai pakeisti. Tarkime, patiriant įtampą dažnai ją jaučiame kaklo, sprando, menčių srityje, tad vos tai pajutus reikėtų kaskart sąmoningai atpalaiduoti įtemptus raumenis, ir taip mokytis stebėti save, savo reakcijas. 

Antrasis žingsnis – reikėtų ieškoti, kaip bent truputį sau padėti. Pagalba sau – tai kryptinga pastanga kažką keisti į gera. Tad bandyk! 

Suirzimą, nuovargį, įtampą padeda sumažinti „šlapio skuduro“ pratimas. Atsistok tiesiai ir atpalaiduok rankas nuo pečių iki pat pirštų galiukų. Tada smarkiai pasisukiok liemeniu kairėn ir dešinėn, ir leisk atpalaiduotoms rankoms makaluotis it šlapiems skudurams. 

Jei greitai reikia emocinio palaikymo, panaudok „minkšto meškiuko“ pratimą: švelniai ar stipriai apsikabink save per pečius ar liemenį – kaip apsikabintum didelį minkštą meškiną – ir taip pabūk. 

Susidaryk dienotvarkę (tai nesunku) ir jos laikykis (čia jau nelengva). Šioje dienotvarkėje būtinai numatyk laiką aktyviai fizinei veiklai: šok, bėgiok, čiuožk, laipiok, šokinėk! Su sąlyga: ši veikla turi būti ne iš lubų sugalvota, tau primesta – o smagi, maloni, mėgstama. Ir dar viena sąlyga: kaip dabar sakoma, neperlenk lazdos. Neužkrauk sau olimpinių sporto krūvių. 

Taip pat rask laiko lavinti protą ir emocijas, nerk į menus –  klausyk muzikos, piešk, skaityk gerą poeziją, žiūrėk gerus filmus ir spektaklius, lankyk parodas, rašyk dienoraštį. Išbandyk save protmūšiuose: kadangi tai komandinis žaidimas, be kita ko, taip susipažinsi su įdomiais žmonėmis. 

Mes, žmonės, sukurti bendrauti – būtent bendravimas su kitais labai veiksmingas įveikiant stresą ir nerimą. Užkalbink žmones, klausykis jų, dalykis įspūdžiais ir patirtimi. Kalbėkis su savo artimaisiais. Daryk gerus darbus, kam nors padėk – skaitosi ir išneštos šiukšlės, ir pavedžiotas augintinis, ir pagalba draugams.

Turbūt pastebėjai – čia visai nekalbame apie mokymąsi?  Taip – nes ši pagalba sau skirta ne mokymuisi pagerinti, o suvaldyti įtampai, nerimui. 

Tačiau jei visa tai darei, ir tau nė kiek, visiškai nepalengvėja – ieškok specialisto pagalbos.

Ir nedelsk.