Abiturientų mažėja, po pertraukos stoja vis daugiau

Paprastai tarp stojančiųjų po pertraukos yra ir jau studijavusių, metusių studijas, dariusių pertrauką („gap year“), ir turinčių darbo patirties. Kelią į valstybės finansuojamas vietas jiems atveria tiek laisvesnis studijų vietų skirstymas, tiek ir tai, jog abiturientų kiekvienais metais būna vis mažiau, o valstybės finansuojamų vietų skiriama kiek daugiau.

Svarbiausias dalykas, ką reikia žinoti apie šiuos dvyliktokų konkurentus – jog anksčiau išsilavinimą įgijusiųjų aktyvumas ir noras studijuoti nesumažėja, jiems įstoti nebuvo sunkiau nei ankstesniais metais.

Šių mokslo metų abiturientus, kurie rinksis universitetines studijas, guosti galėtų nebent tai, kad kasmet daugiau nei pusė anksčiau baigusiųjų dažniau siekia koleginio išsilavinimo bei rečiau prašymuose pirmu pageidavimu nurodo valstybės finansuojamą vietą. Taip gali būti todėl, kad stojantieji po pertraukos dažniau turi darbo vietą (kartais – ir šeimą), jiems aktuali galimybė lanksčiai derinti studijas ir darbą. 

Kai kas nauja: konkurentai iš užsienio

Tačiau apibendrinus šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, pastebėta ir kai kas nauja.

Šiemet į valstybės lėšomis finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose stojančiųjų, išsilavinimą įgijusių užsienyje, buvo daugiausiai per pastaruosius 10 metų. 

Pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad 2021 m. Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC) gautų prašymų dėl atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo skaičius buvo didžiausias nuo 2012 metų.

Vykstant stojimui į aukštąsias mokyklas, į SKVC dėl akademinio pripažinimo ir pažymių pervedimo 2021 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais kreipėsi 195 asmenys (185 per pirmąjį stojimo etapą ir 10 – per papildomąjį), t. y. 17 proc. daugiau nei pernai ir du kartus daugiau nei užpernai. 

Daugiausiai į SKVC dėl pažymių pervedimo kreipėsi atvykusių iš Jungtinės Karalystės (39), Airijos (15), JAV (13) bei kaimyninių šalių: Lenkijos (21), Rusijos (21). Šis užsienio šalių, iš kurių atvyksta planuojantys studijuoti Lietuvoje, penketukas per pastaruosius metus mažai keitėsi.  

Lietuvos aukštosiose mokyklose į valstybės finansuojamas studijų vietas konkurso būdu gali būti priimami užsienyje išsilavinimą įgiję Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir jų šeimos nariai, užsienio lietuviai, taip pat asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. 

Į SKVC jie turi kreiptis dėl užsienio institucijose įgyto išsilavinimo akademinio pripažinimo ir pažymių pervedimo.  

Beje, asmenys, atvykę iš užsienio, aktyviai stojo ir į Lietuvoje siūlomas įvairaus lygmens profesinio mokymo programas. Daugiausia jas pasirinkusių asmenų atvyko iš Jungtinės Karalystės (13), Baltarusijos (3), po du asmenis atvyko iš Islandijos, Ispanijos, Norvegijos ir Vokietijos, po vieną – iš Nyderlandų, Rusijos ir Švedijos.

Verta pasitempti

Šios tendencijos rodo du svarbius dalykus.

Pirmasis – jog tų pačių metų abiturientams atsiranda kol kas maža, bet motyvuota mokytis konkurentų grupė. Antrasis svarbus dalykas – jei jau Lietuvoje daugėja atvykstančių mokytis iš užsienio, vadinasi, studijų ir profesinio parengimo kokybė pas mus išties gera. 

Tad šiuos mokslo metus verta praleisti intensyviai mokantis. 

Parengta pagal SKVC informaciją.