Aukštosios mokyklos (16 universitetų ir 19 kolegijų) 2021 m. bendrojo priėmimo metu stojantiesiems pasiūlė 610 studijų programų (2020 m. – 618). Priėmimas įvyko į 569 programas (2020 m. – 581). Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu prašymus LAMA BPO pateikė ir bent vieną pageidavimą įrašė 26 442 brandos atestatą turintys asmenys (2020 m. – 30 282). Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 15 934 asmenys (2020 m. – 16 868).

Užimta 99 proc. valstybės suplanuotų studijų vietų

„Mūsų tikslas skiriant valstybės finansavimą studijoms buvo neplanuoti tuščių vietų, tad šiemetinio priėmimo rezultatai džiugina. Visi, kurie tenkino stojimo reikalavimus, tose srityse, kur darbo rinka signalizuoja specialistų trūkumą – inžinerinėse, fizinių, technologinių mokslų, matematikos, informatikos, dalyko pedagogikos, slaugos studijose – buvo pakviesti studijuoti. Mažiau stojančiųjų rinkosi socialinių mokslų studijas, kur fiksuojamas specialistų perteklius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Universitetuose šiemet užimta 99,9 proc., kolegijose – 97,2 proc. valstybės suplanuotų studijų vietų. Tai net 17 procentinių punktų daugiau, nei pernai, kai buvo užimta 82 proc. suplanuotų vietų (89 proc. universitetuose ir 70 proc. kolegijose).

Populiariausi – socialiniai, vadybos ir sveikatos mokslai

Stojantieji į universitetus prioritetą skyrė Socialinių mokslų studijų krypčių grupės programoms, kurias rinkosi 18,3 proc. stojančiųjų (2020 m. – 19,3 proc.). Antroji pagal populiarumą – Sveikatos mokslų grupė –15,3 proc. (2020 m. – 15,7 proc.), trečioji – Verslo ir viešoji vadyba – 13,8 proc. (2020 m. – 13,5 proc.). Ketvirtoji ir penktoji vietos atiteko Informatikos mokslų krypčių grupei ir Inžinerijos mokslų krypčių grupei – po 8,8 proc. (2020 m. atitinkamai 8,8 proc. ir 8,2 proc.).

Kolegijose populiariausia išliko Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupė. Šios grupės programas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu nurodė 25,8 proc. stojančiųjų (2020 m. – 27,8). Antroji pagal populiarumą – Sveikatos mokslų grupė 22,7 proc. (2020 m. – 22,2 proc.), trečioji – Inžinerijos mokslų grupė – 16,3 proc. (2020 m. – 15,6 proc.).

Noriau rinktąsi pedagoginės krypties programas

Stipendijomis paskatinti stojantieji šiemet noriai rinkosi universitetų ir kolegijų Ugdymo mokslų studijų programas. Pedagogines studijų programas į savo prašymus pirmuoju prioritetu įtraukė 5,4 proc. stojančiųjų (2020 m. – 4,6 proc.).

Pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose studijuos 989 pirmakursiai (2020 m. – 901), iš jų 626 – valstybės finansuojamose vietose (2020 m. – 580). Daugiausia būsimų pedagogų pasirinko vaikystės pedagogikos (296), mokomojo dalyko (142) ir pradinio ugdymo (103) studijas.

Augo stojančiųjų konkursinių balų vidurkis

Universitetuose sudaryta 8 350 sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų (2020 m. – 9 163). Čia studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 7,73 (pernai – 7,56). Daugiausia tokių sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu (3 504), Kauno technologijos universitetu (1 158) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1 070). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus universiteto Teisės studijų programa (236), Kauno technologijos universiteto Programų sistemų (195) ir Vilniaus universiteto Medicinos studijų programos (170).

Su kolegijomis stojantieji sudarė 4 210 valstybės finansuojamų studijų sutarčių (2020 m. – 4 302). Jų vidutinis konkursinis balas siekia 6,06 (pernai – 6,03). Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija (1 242), Kauno kolegija (1 052) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (349). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus kolegijoje vykdoma Tarptautinio verslo studijų programa, kurioje studijuos 169 studentai, čia taip pat populiari Bendrosios praktikos slauga, kurią pasirinko 78 asmenys. Kauno technikos kolegijoje 77 sutartis sudarė stojantieji į Automobilių techninio eksploatavimo studijų programą.

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 1 627 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2020 m. – 1 765), iš kurių 1 250 – šių metų abiturientai (2020 m. – 1 386). Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete (662).

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 6 209 sutartys (2020 m. – 6 804): universitetuose – 2 229 (2020 m. – 2 545), kolegijose – 3 980 (2020 m. – 4 259). Mokėsiančių už studijas universiteto studentų vidutinis konkursinis balas siekia 6,77, kolegijų – 4,71. Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Vilniaus universitetas (608), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (395) ir Vytauto Didžiojo universitetas (326). Kolegijose – Socialinių mokslų kolegija (1 013), Vilniaus kolegija (593) ir Kauno kolegija (496).

Teigiamai įvertinta 1 478 stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacija (2020 m. – 1 579). Pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose studijuos 989 pirmakursiai (2020 m. – 901), iš jų 626 – valstybės finansuojamose vietose (2020 m. – 580). Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (136), Vaikystės pedagogiką Vilniaus kolegijoje (118) ir Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (84).

* * *

Parengta pagal LAMA BPO bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją.