Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Taikomosios fizikos absolventė Inesa Karkauskaitė kaip tik ir dirba kompanijoje, gaminančioje didelio tikslumo nestandartinės formos optinius komponentus, plačiai taikomus medicininiuose prietaisuose.

– Inesa, Jūsų darbas susijęs su lazerinės optikos ir su femtosekundinių lazerių, plačiai taikomų medicinoje, gamyba. Gal galėtumėte papasakoti plačiau, kokiose medicinos srityse yra taikomi femtosekundiniai lazeriai ar jų komponentai? Kur jie populiariausi? Kuo jie ypatingi?

– Pagrindinė sritis, su kuria dirbu, yra medicina. Ją galima išskirti į dvi grupes - estetinę ir chirurginę. Estetinėje medicinoje lazeriai yra naudojami pigmentinių dėmių, apgamų, tatuiruočių, plaukelių šalinimui. Čia lazeriai yra taikomi grožio srities paslaugose.

Chirurginėje medicinoje yra taikomi sudėtingesni lazeriai, kurie yra naudojami chirurginių operacijų metu urologijoje (šalinant akmenis iš inkstų), gastroenterologijoje (fotodinaminėje terapijoje), oftalmologijoje (regos taisymo, ragenos operacijose), kraujagyslių chirurgijoje (išsiplėtusių venų gydyme), onkologijoje (šalinant navikus). Tokiuose lazeriuose naudojami įvairios formos bei dydžių optiniais komponentai. Dažniausiai tai yra šviesos dalikliai, kristalai, skaidrinanti optika. Kaip išskirtinumą galėčiau pabrėžti taikomų specifikacijų griežtumą. Medicinoje optika turi būti ypatingai aukšto tikslumo.

– Be medicinos įrangos, kokiose dar mokslo ir pramonės šakose yra taikomi lazeriai? Kur jie turi daugiausia potencialo? Lietuvoje? O pasaulyje?

Medicina tikrai nėra vienintelė šaka, kurioje yra taikomi lazeriai. Kaip pagrindines galima būtų išskirti puslaidininkių pramonę, sistemų integratorius, gynybos sektorių, mokslinių tyrimų bei plėtros ir transporto „automotive“ sritį. Kiekvienoje iš šių šakų tiek lazerinės sistemos, tiek jas sudarantys optiniai komponentai labai skiriasi savo savybėmis: naudojami skirtingi bangos ilgiai, lazerių galia, taikymo aplinka ir daugybė kitų komponenčių. Tai tik parodo, kokia plati ir išties sudėtinga lazerių pramonė.

– Lietuva dažnai vadinama ne tik krepšinio, bet ir lazerių šalimi, tačiau didžioji gaminamos aukštųjų technologijų produkcijos dalis, yra eksportuojama. Kaip Jūs manote, kodėl Lietuvos verslo ir pramonės įmonėse lazeriai sunkiau skinasi kelią? Gal tai susiję su kaina ar specialistų trūkumu, gebančių dirbti su aukštųjų technologijų  įranga? O gal įžvelgiate dar kitas priežastis?

–  Mano manymu, labai didelę įtaką daro mūsų valstybės dydis. Lyginant su tarptautine rinka, mes fiziškai neturime galimybių tiek išnaudoti lazerius. Kainos aspektu – tai yra didelė investicija, kas gali tapti dar viena priežastimi, kad šalies viduje lazeriams yra sunkiau skintis kelią.

Tačiau dėl specialistų trūkumo, gebančių dirbti su aukštųjų technologijų įranga – nesutikčiau. Visgi Lietuva garsėja lazerių gamyba, o tai parodo, kad specialistų, gebančių tiek juos kurti, tiek naudoti – turime.

Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvos įmonės eksportuoja daugiau nei 90 proc. gaminamos lazerių produkcijos, tad gamybos potencialo turime dar labai daug. Lietuvių gaminamų lazerių realizavimas pasaulinėje rinkoje garantuoja ir tvirtą ekonominį pagrindą aukštųjų technologijų srityje, ir nuolatinį šioje srityje dirbančių specialistų poreikį.

– Ką turėtų išmanyti žmogus, norintis dirbti naujųjų aukštųjų technologijų srityje? Kokie specialistai čia reikalingiausi?

Pats svarbiausias dalykas yra techninės žinios. Juk kalbame apie technologijas ir mokslą. Reikia puikiai išmanyti savo sritį ir didinti žinių bagažą kiekvieną dieną. Tai galima pritaikyti visoms aukštosioms technologijoms.

Taip pat išskirčiau lankstumą, mokėjimč prisitaikyti prie situacijos. Kartais tenka priimti sprendimus, kurie nulems ne vieną, o keletą toliau vyksiančių procesų. Todėl reikia matyti gerokai toliau, žinoti ne vien tik sausą vadovėlio informaciją ir sugebėti priimti tinkamus bei gerai pasvertus sprendimus.

Bene labiausiai šioje srityje reikalingi fizikai ir technologijų mokslų specialistai. Manau, kad aukštųjų technologijų ateitis – fizikų rankose.

– O kaip Jūs atsidūrėte lazerių industrijoje?

– Norėčiau padrąsinti tuos, kurie stodami į fiziką, tiksliai nežino, kokioje srityje toliau save mato. Aš irgi nežinojau. Lazeriai mane žavėjo iš vizualinės pusės, tačiau daugiau domėtis optika iš mokslo pusės pradėjau tik trečiame kurse. Tuomet ir supratau, kad tai gali būti mano sritis.

Ketvirto kurso pradžioje radusi darbo skelbimą nusprendžiau išbandyti savo jėgas „Altechnoje“ ir man pavyko. Čia dirbu jau beveik metus ir labai džiaugiuosi atradusi tokią komandą. Lazerių industrija mane žavi tuo, kad visada yra ką mokytis ir sužinoti naujo. Technologijos vystosi labai sparčiai, tad ir žinių bagažas atitinkamai turi pildytis kartu.

Kalbėjosi Virginija Klusienė