„Šiandien ekonomikai įtaką daro ne tik su šia sfera tiesiogiai susiję globalūs procesai, bet ir mados, žmonių psichologija, jų keliami lūkesčiai ir net socialinių tinklų tendencijos“, – teigia Mindaugas, šiuo metu vadovaujantis „Medicinos banko“ padaliniui Vilniuje.

Anot M. Bičkausko, ekonomika – labai platus mokslas, ji yra niekada nesibaigiantis tyrimas apie tai, kaip veikia mūsų pasaulis.

„Ekonomika susijusi su viso pasaulio sukuriamomis prekėmis, vertybėmis, pirkimais, bendruoju vidaus produktu. Ši sritis žavi savo sudėtingumu, visa apimančiu procesu, kuriame net ir mažiausias pokytis gali iš esmės pakeisti mūsų gyvenimą“, – tikina iš Švenčionių rajono kilęs M. Bičkauskas.

Pavyzdžiui, šiuo metu ekonomikos sektorių, kaip ir kitas sritis, stipriai keičia pasaulinė COVID-19 pandemija.

„Vyksta spartūs skaitmenizacijos procesai, dar labiau populiarėja pirkimas ir paslaugų teikimas internetu – viskas keliasi į virtualią erdvę. Net ir praėjus pandemijai, dar ilgai bus jaučiamas viso to poveikis pasaulinei ekonomikai“, – pastebi M. Bičkauskas.

Pasak jo, kai kurie verslai ilgainiui gali apskritai išnykti, o kai kurie – iš esmės pasikeisti. Pavyzdžiui, jis yra įsitikinęs, kad viešbučių, restoranų verslai, muziejai tikrai turės keistis. Tai matyti jau šiandien, muziejams siūlant virtualiuosius turus, ir kitaip bandant prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

Abejonių dėl universiteto pasirinkimo nekilo

Į Kauną atvykęs iš Švenčionių rajono ir pabaigęs Kauno technologijos universiteto gimnaziją (KTUG), M. Bičkauskas įstojo į Kauno technologijos universitetą (KTU), kur studijavo ekonomiką. Mindaugas neišskiria vieno dalyko, pirmiausia pastūmėjusio pasirinkti ekonomisto profesiją ir vystyti karjerą šioje srityje.

„Nors faktorių buvo daug, mano pasirinkimą lėmė noras suprasti, kas vyksta pasaulyje, kaip sukasi ekonomika, finansai, kaip funkcionuoja valstybių ir pasaulio ekonomikos“, – sako jis.

Kadangi Kaune gyveno M. Bičkausko seneliai, miestas jam buvo žinomas iš seniau. Įgijęs vidurinį išsilavinimą KTUG, jis buvo susipažinęs ir su universitetu. Todėl, renkantis aukštąją mokyklą, abejonių nekilo. Mindaugas tikina, kad labiausiai iš studijų metų įsiminė pati studentavimo dvasia – jaunatviškas maksimalizmas, energija, sau keliami tikslai ir begalinis noras juos pasiekti.

„Pirmieji metai universitete buvo įsimintini! Apsikritai studijos kėlė stiprias emocijas ir išgyvenimus. Iki šiol viską atsimenu – tai pakeitė mane kaip asmenybę. Studijų metu atsivėrė visai kitas – naujas – gyvenimo puslapis Dar ir dabar su bendrakursiais susitinkame kasmet“, – teigia KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto (šiuo metu – Ekonomikos ir verslo fakulteto) alumnas.

Dieną – darbas, naktį – studijos ir atvirkščiai 

Nors gyvendamas Kaune Mindaugas pasiilgdavo savo gimtinės, kur gyveno jo šeima ir draugai, tačiau universitetas ir studijos nuobodžiauti neleido. Nauja informacija ir aplinka įtraukė ir skatino užsiimti įvairiomis veiklomis, gilinti savo žinias.

„Nuostabus kursas, dėstytojai, a. a. KTU EVF dekanas Bronius Neverauskas ir 1992–1996 metų laikai: viskas keitėsi, valstybė stojosi ant kojų, kūrėsi pirmieji verslai, prasidėjo kelionės – tai nuostabus metas!“, – prisimena M. Bičkauskas.

Visgi vien tik studijomis jis neapsiribojo – dar būdamas studentu vaikinas uždarbiavo degalinėje, taip pat metalo dirbinių įmonėje.

„Pirmąją darbo sutartį pasirašiau studijuodamas trečiame kurse, kartu su dar keliais studentais gavęs dėstytojo rekomendaciją. Pirmiausia „Achemos“ Finansų skyriuje atlikau kelių mėnesių praktiką, o po jos iš karto gavau pasiūlymą apmokamam darbui“, – tikina KTU EVF alumnas.

Studijuodamas magistrantūroje M. Bičkauskas toliau vystė savo karjerą – tapo Industrijos banko Jonavos skyriaus valdytoju.

„Naktį – mokaisi, dieną – dirbi. Ir atvirkščiai. Kažkur tarp viso to įsiterpdavo ir paskaitos universitete“, – prisimena Mindaugas.

Pasak jo, šiuo gyvenimo momentu vienareikšmiškai pasitvirtino teiginys, kad kuo daugiau turi suplanuotų darbų, tuo daugiau ir spėji.

„Sunku įvertinti, ar dėl daugybės veiklų nukentėjo kuri nors sritis – diplomą gavau, darbas taip pat sekėsi. Turiu pripažinti, kad studijų metu sprendimą dirbti palaikė ir dėstytojai – visi buvo skatinami dar studijų metu ieškoti darbo, kurti savo verslus“, – sako M. Bičkauskas.

Ekonomistas privalo matyti 360 laipsnių vaizdą

M. Bičkauskas ekonomisto darbą vadina „protingu“ – šios srities profesionalai privalo ne tik žinoti ekonomikos veikimo pagrindus, bet ir nuolat domėtis naujienomis, technologinėmis naujovėmis, sekti pasaulinius įvykius, jų chronologijas, tendencijas.

„Visa tai tam, kad būtų galima analizuoti, planuoti, daryti savo prielaidas, atitinkamai pagal tai reaguoti į situaciją, numatyti ateitį, formuoti įmonės strategijas“, – pažymi Mindaugas.

Pagrindiniai jo, kaip vadovo, darbai – užtikrinti darbuotojų įsitraukimą, analizuoti jų darbo kokybę, pasiektus rezultatus, atsižvelgti į klientų įvertinimus, o pagal juos gerinti įmonės teikiamų paslaugų kokybę.

Kasdienybė, anot M. Bičkausko, stipriai pasikeitė praėjusiais metais: „Nuotolinis darbas, karantino ribojimai, drastiškai besikeičiantys klientų įpročiai, jų lūkesčiai ir planai – visa tai stipriai pakeitė ir mano darbotvarkę. Atsirado itin daug vaizdo skambučių, telefoninių pokalbių, laiškų įvairiausiomis sistemomis. Tokia šiandienos realybė.“

Dėl įvairių ekonomisto darbo subtilybių, norintieji dirbti šioje srityje, M. Bičkausko teigimu, turėtų būti itin žingeidūs, komunikabilūs, turintys analitinių gebėjimų, mokėti ne tik perskaityti ir suprasti informaciją, bet ir gauti reikiamus atsakymus.

„Be to, pageidautina mokėti jau net ne vieną užsienio kalbą. Ekonomistas – tai žmogus, veikiantis 360 laipsnių aplink savo ašį – mokantis mąstyti, numatyti, galvoti, suprasti, sugebėti pateikti atsakymą“, – sako jis.

Dirbtinis intelektas ekonomistų nepakeis

Ekonomikos sektoriuje dirbančių specialistų kasdienybę taip pat keičia nuolat vystomos technologijos. Tačiau M. Bičkauskas šioje situacijoje įžvelgia tik teigiamas puses.

„Technologijos itin stipriai, tačiau pozityviai veikia darbo specifiką. Didžiulę įtaką daro spartus informacijos apsikeitimas, jos kokybė ir patikimumas, nauji įrankiai, duomenų centrai ir jų suteikiamos istorijos, prognozavimo programos, taip pat žmonių įsitraukimas į procesus per mobilius įrankius“, – teigia jis.

Anot M. Bičkausko, dirbtinio intelekto (DI) pagalba ekonomikoje atliekami tam tikri skaičiavimai, įvairios prognozės taip pat turi DI elementų. Tuo tarpu jei DI geba savarankiškai atnaujinti prognozes, tai reiškia paties DI įsitraukimą į vykstančius procesus.

„Bankiniame sektoriuje DI naudojamas identifikacijai, duomenų apdorojimui, valdymui. Nauji DI sprendimai jau keičia tam tikrus specialistus, suteikdami galimybę šiems žmonėms vystyti labiau dinamiškus sprendimus. DI visų žmogaus galimybių nepakeis“, – įsitikinęs M. Bičkauskas.