* Egzamino užduotis rasite čia.

** Preliminarūs egzamino atsakymai yra čia.

*** Moksleivių įspūdžius skaitykite čia

Kėdainių Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja Giedrė Morkūnienė atviravo, jog didesnę pirmadienio popietės dalį teko užsiimti anglų kalbos egzaminą laikiusių abiturientų raminimu.

Klausymo užduotys suveltos ir neadekvataus lygio

Mokytoja G.Morkūnienė girdėjo iš moksleivių, jog, visų pirma, buvo techninių nesklandumų. Klausymo įrašai buvo sumaišyti, ėjo ne iš eilės, kaip nurodyta užduotyse. Taip pat buvo skundžiamasi prasta įrašo kokybe. Anot moksleivių, garsas sklido „lyg skardinėje“. Tai blaškė mokinius, sukėlė nerimą. Tačiau ji nėra tikra, ar tai – visuotinė problema, ar tiesiog sušlubavo egzamino vykdymas konkrečioje mokykloje.

Kauno KTU gimnazijos mokytoja Edita Jančauskienė spėja, jog kolegė čia turi omenyje pirmąją klausymo užduotį.

„Pirmos klausymo užduoties ketvirtos situacijos formuluotėje pristatoma, jog kalbės moteris, tačiau girdimas balsas, kuris, lyginant su jau įraše skambėjusiais balsais, skamba kaip vyro balsas. Tai abiturientus gerokai sutrikdė, ypač įvertinus tai, jog tai buvo pirmoji egzamino užduotis,“ – svarsto mokytoja.

E.Jančauskienei paskutinės klausymo ir skaitymo užduotys pasirodė pernelyg painios, o žodžiai (pvz. elicit, intricate), kuriuos abiturientai turėjo išgirsti ar rasti tekste, pagal savo sudėtingumą turėtų būti priskiriami ne B2, o C1 lygiui.

„Kyla klausimas - jei egzaminas tikrina B1-B2 mokėjimo lygius, kodėl viskas komplikuojama sudėtingu žodynu ir painiais tekstais? Net kai kurie pažangiausi ir gabiausi moksleiviai, tarptautiniuose anglų kalbos egzaminuose gavę aukštus įverčius, iš anglų VBE išėjo nusivylę ir sunerimę,“ – nusivylimo neslėpė mokytoja.

Rašinio tipas – ne iš tų, kuriuos praktikavosi pamokose

Mokytoja E.Jančauskienė teigia, jog rašinio temos formuluotė abiturientus trikdė dėl dviejų priežasčių.

„Pirma, įžanga į rašinio temą buvo perteklinė, mokiniai apskritai nesuprato, kodėl užduotyje buvo nurodyta, kad jie yra stovykloje ir dalyvauja kažkokiame konkurse. Antra, pats temos turinys kėlė abejonių, kadangi pagal temos formuluotę tai buvo priežasties-pasekmės rašinys, tačiau nuomonės formuotojų įtaka eilinio jauno žmogaus gyvenimo būdui nėra taip lengvai apčiuopiama sąsaja. Moksleiviams daugiausia klausimų kilo dėl žodžio "lifestyle" (liet.k. – gyvenimo būdas) - kas konkrečiai turima omenyje. Ar tai, jog nusiperki gėrimą, kurį reklamuoja tavo mėgstamas influenceris, jau galima vadinti įtaka tavo gyvenimo būdui?“ – dvejoja mokytoja.

Rašinys G.Morkūnienę taip pat nustebino. Pasak jos, formuluotė buvo per plati. Buvo prašoma aptarti ir kaip nuomonės formuotojai daro įtaką, ir kodėl. Užduotą temą būtų buvę teisinga skirstyti į du skirtingus rašinius. Moksleiviai komentavo, jog, pradėję rašyti vienu iš klausimų, nebeturėjo kur išplėtoti minties, nes reikėjo čia pat pulti aptarti kitą aspektą.

„Vienas iš gabiausių moksleivių komentavo, jog nesuprato, ar rašinyje prašoma pateikti argumentus „už“ ir „prieš“, ar išsakyti nuomonę, todėl rašinį parašė laisva tema,“ – susirūpinimą išreiškė mokytoja.

G.Morkūnienė svarsto, jog galbūt išeitis galėjo būti pačiam moksleiviui savarankiškai susiaurinti, apsibrėžti temos ribas ir rašyti arba apie tai, ar daro įtaką „influenceriai“ jaunų žmonių gyvenimui, arba kokią įtaką jie daro, arba nagrinėti priežastis, kodėl jie daro įtaką. Tai būtų buvę paprasčiau. Visgi, mokytoja pripažįsta, jog neaišku, kaip į savarankišką temos siaurinimą reaguotų egzamino vertintojai.

Šiaulių universitetinės gimnazijos mokytoja Inga Laurinėnienė įvardija, jog šio tipo rašinį galima pavadinti priežasties ir poveikio tipo (angl.k. cause and effect) rašiniu.

„Ankstesnių metų egzaminuose būdavo prašoma parašyti nuomonės reiškimo (angl.k. opinion) arba privalumus bei trūkumus (angl.k. advantages and disadvantages) apžvelgiantį rašinį. Moksleiviams buvo sunku suformuluoti ir pagrindinį rašinio teiginį. Manau, kad net ir lietuviškai parašyti rašinį tokia tema būtų iššūkis. Moksleiviams galėjo pritrūkti ir žodyno žinių. Mokykloje tokio tipo rašinių praktiškai nebuvo,“ – dalijasi mokytoja.

Inga Laurinėnienė pripažįsta, jog rašinio tema šiemet buvo aktuali, pritaikyta šiuolaikiniam jaunimui. Tačiau pati užduoties formuluotė glumino.

Mokytojos nuomone, rašant šį rašinį, reikėjo pasirinkti konkrečią „influencerių“ įtakos sritį, pavyzdžiui, mados, kūno išvaizdos, renginių ar kitą ir aprašyti, ar tai veikia jaunimą teigiamai, ar neigiamai. I.Laurinėnienė teigia, jog ir turinio požiūriu laiško ir rašinio temos reikalavo ne tik anglų kalbos žinių, bet ir susiformavusios nuomonės specifiniais klausimais, tad sudėtinga buvo net ir gabiems vaikams.

Neaišku, apie ką rašyti laišką

„Gliaudę“ sudėtingas klausymo ir rašinio užduotis, atrodytų, norėtųsi bent jau paprastesnės laiško rašymo užduotys. Visgi šiemet moksleiviai nesulaukė palengvinimo ir čia.

„G.Morkūnienės kalbintus moksleivius suglumino laiško kreipinys. Paprastai formaliuose ar pusiau formaliuose laiškuose kreipinys formuluojamas „Mr/Ms + pavardė (arba pirma vardo raidė ir pavardė)“. Pilnas vardas nerašomas. Užduotyje nurodytas pilnas adresato vardas ir pavardė. Abiturientus tai suklaidino. Analogiška situacija buvo ir praėjusių metų egzamine. Tai atrodo kaip noras „pagauti“, suklaidinti moksleivius. Egzamino metu turėtų būti tikrinamos žinios, o ne „gaudoma,“ – kalbėjo mokytoja.

Kai kuriuos moksleivius suglumino ir  miglota laiško užduoties formuluotė. Užduotis prašė įvardinti pristatyti, kokia tema moksleivis kalbės apie savo regioną tarptautinėje konferencijoje. Kai kam liko neaišku, apie kokius regionus kalbama – ar Lietuvos, ar Europos, ar dar kitus.

Inga Laurinėnienė laikosi panašios nuomonės.

„Labai sudėtinga laiško formuluotė. Pasak mokytojos, ne vadovėliuose, nei ankstesniuose egzaminuose neteko matyti panašios laiško formuluotės. Mokiniai praktikavosi rašyti oficialius ar pusiau oficialius laiškus skundo, rekomendacijos tikslais. Tuo tarpu ši laiško užduotis prašė pačių moksleivių sugalvoti, apie ką rašyti. Moksleivius suglumino prašymas tarptautinėje konferencijoje kalbėti apie regionų skirtumus. Neaišku, kaip skirstomi regionai, ką lyginti ar kokius savo regiono išskirtinumus išryškinti. Lieka neaišku, kas yra regionas, pvz., ar tai yra Baltijos šalys ar kas kita,“ – svarstymais dalijosi mokytoja.

Mokytoja E.Jančauskienė pateikia savo nuomonę šiuo klausimu:

„Manau, kad nepriklausomai nuo to, ar kandidatai rašė apie Lietuvos etnografinius regionus, ar rajonus, ar kažkurios užsienio valstybės regionus (jei turi tam specifinių žinių ir gali juos pristatyti kaip jam artimus - 'local'), tokios atliktys turėtų būti vertinamos kaip priimtinos.“

Ore tvyro moksleivių nerimas

Po šio egzamino jaučiamas moksleivių pasimetimas. Pernai egzamino užduotys suteikė galimybę jį išlaikyti silpniems mokiniams, o stipriesiems – galimybę pademonstruoti savo gebėjimus. Tuo tarpu šiemet net stropiai besimokę, IELTS egzaminą laikę ir aukštus įvertinimą gavę moksleiviai iš valstybinio egzamino išėjo pasimetę.

I.Laurinėnienė atvirauja, jog egzamino rezultatus griečiausiai komplikuos ir faktas, jog dabartiniai abiturientai didžiąją laiko dalį mokėsi nuotoliniu būdu jau beveik pusantrų metų.

„Šiauliuose mokyklas uždarė jau rugsėjo pabaigoje, tad praktiškai visus metus moksleiviai mokėsi iš namų. Nepamirškime, kad nuotoliniu būdu šiandieniniai dvyliktokai mokėsi ir paskutinius tris vienuoliktos klasės mėnesius. Tokiomis sąlygomis neįmanoma moksleivių paruošti taip pat, kaip ankstesniais metais. Tuo tarpu užduotys nė kiek nepalengvėjo,“ – nerimauja I.Laurinėnienė.

* * *

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet vyksta nuo birželio 7 d. iki liepos 2 d.

Pilną pagrindinės sesijos brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia:

Kur stoti | Paskelbtas 2021 metų brandos egzaminų tvarkaraštis

Detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį rasite čia:

Kur stoti | LAMA BPO paskelbė detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El.paštas: aiste.borjas@gmail.com