Papasakok apie save.

Šiuo metu esu dvyliktokė Kauno Jėzuitų gimnazijoje. Planuoju stoti į mediciną. Tačiau save laikau įvairiapusiška asmenybe. Neapsiriboju biologija, tiksliaisiais mokslais. Labai mėgstu gilintis ir į psichologiją, nagrinėti socialines struktūras. Daugiau nei prieš pusmetį su drauge pradėjome socialinių tinkle projektą “Tetraedras”. Jame rašau apie kultūrą, apie visuomenėje vyraujančias problemas. Ten šiuo metu yra mano širdis. Taip pat dabar ruošiuose VDU konferenijai apie šeimos sampratos kaitą. Taigi, didelę dalį mano laiko šiuo metu užima straipsnių rašymas, analizavimas, dalyvavimas renginiuose, kuriuose kalbama apie visuomenei aktualias problemas. Dar mane domina ir kultūra, dailė ir ypač literatūra. Prieš kelis metus atradau naują hobį – kūrybinių tekstų rašymą.

Kokios visuomenės problemos tau aktualios, apie ką rašai?

Ilgą laiką domėjausi vaikų ir tėvų santykiais bei psichologija apskritai. Vienas įdomiausių aspektų man – jauno žmogaus psichologija, kartų kaita. Įdomu, kaip tos problemos buvo matomos ankstesniais laikais, koks jų vaidmuo šiandieninėje visuomenėje. Aktualios ir šeimos sampratos kitimo, žmogaus teisių temos.

Jei turėtum galimybę, mostelėjusi burtų lazdele, lengvai pakeisti pasaulyje vieną dalyką, kas tai būtų?

Norėčiau, kad visuomenėje išnyktų polinkis teisti kitą žmogų. Pastebiu, kad kiekvienas žmogus mato pasaulį iš savo perspektyvos. Dėl to dažnai atsiranda beprasmis poreikis teisti kitus žmones – gyvenančius dabar arba istorines asmenybes. Savo aplinkoje pastebiu tolerancijos trūkumą. Manau, kad tai yra didelė problema. Tokiu būdu pažeminamas kitas žmogus, jo nuomonė.

Minėjai, kad domiesi literatūra. Kurie kūriniai tave labiausiai įkvepia ir kodėl?

Vienas labiausiai įsiminusių kūrinių yra E. M. Remarko ,,Dangus neturi išrinktųjų". Jame yra analizuojamas gyvenimo laikinumo klausimas. Taip pat A. Kamiu ,,Krytis". Šis kūrinys, kaip ir apskritai autoriaus filosofija, padeda analizuoti visuomenės dvilypumą, suvokti pasaulio absurdiškumą. Dar vienas mėgstamas klasikinis kūrinys - V. Hugo ,,Paryžiaus katedra." Romanas patiko tiek dėl Paryžiaus kultūros ir vaizdinių aprašymų, tiek dėl tragiškos istorijos ir gyvenimo dvipusiškumo, kančios ir meilės sąsajos. 

Išvardinai labai daug veiklų. Kaip viską spėji? Kaip atrodo tavo dienotvarkė po pamokų? Ar lieka laiko miegoti?

Man šį klausimą dažnai užduoda (juokiasi). Turiu specifinį dienos režimą. Kad galėčiau paaiškinti, kaip atrodo mano diena po pamokų, reikia pradėti nuo pat ryto. Visuomet keliuosi apie penktą valandą. Kadangi esu dvyliktokė, pamokos man dažniausiai prasideda ne nuo aštuntos, bet nuo devintos ar dešimtos valandos. Tad iki pamokų turiu nemažai laiko. Mano produktyviausiais paros metas yra ankstyvas rytas. Nusistačiusi dienos prioritetus (ar tai būtų darbas su projektais, ar mokslai), juos pasidarau iš pat ryto. Tuomet po pamokų man lieka nemažai laisvo laiko. Dabar suaktyvėjo pasiruošimas egzaminams, tad pastaruoju metu prie pamokų tenka pasėdėti ne tik iš ryto, bet ir po pietų. Dienotvarkė taip pat priklauso ir nuo sezonų. Šiltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiu lauke, mėgstu ir mokytis ne namuose. Man labai padeda kalendoriaus pildymas. Jame susirašau, kuriems darbams ir kiek laiko galiu skirti.

Iš kur semiesi įkvėpimo ir motyvacijos visoms savo veikloms?

Nuo pat mažens man ikona buvo mama. Ji visuomet eidavo, darydavo, siekdavo. Kad ir pasiekusi aukštumų konkrečioje srityje, ji rasdavo, kur dar galima patobulėti. Manau, kad, nuo vaikystės matydama tokį pavyzdį, pati tas savybes perėmiau. Susiformavo įpročiai daryti geriausia, ką galiu, turėti motyvacijos kažką keisti, ieškoti teisybės, perfekcionizmas. Nenusėdžiu vietoje. Visąlaik noriu kažką veikti.

Ar nepavargsti visąlaik eiti į priekį?

Išmokau atrasti balansą tarp darbo ir vidinės ramybės. Į savo ryto dienotvarkę visuomet įtraukiu meditaciją, dienoraščio pildymą, pabuvimą su savimi. Taip gaunu galimybę atitrūkti nuo darbų, surinkti save iš mažų dalelių į visumą. Kartais, įsitraukus į nuolatinį bėgimą, lengva pasiklysti. Būna atvejų, kai ištinka emocinė krizė, atsiranda pasimetimas. Tokiais atvejais primenu sau, dėl ko siekiu vieno ar kito tikslo. Man asmeniškai padeda žinojimas, kad savo veiklas pradedu, siekdama konkrečių pokyčių arba dėl to, kad jaučiu malonumą tai darydama.

Kaip išgyveni karantiną? Ar tai sunku?

Pamenu, kai buvo pati karantino pradžia, paskelbė, kad jis truks tik porą savaičių. Tai man sukėlė didžiausią džiaugsmą. Tuo metu buvo vos prasidėjęs antras semestras, o aš jau buvau nusivariusi nuo kojų dėl mokslų, įvairių olimpiadų. Susidėjo daug dalykų ir pagalvojau, kad pagaliau pailsėsiu. Dėl to į karantiną niekada nežiūrėjau kaip į neigiamą reiškinį. Lengvai prisitaikiau. Esu labai dėkinga savo mokyklai už greitus pokyčius, persiorientavimą į kitą erdvę. Dabar jau esu puikiai prisitaikiusi dirbti namuose, susiplanuoti laiką. Galiu geriau susikoncentruoti, lieka daugiau laiko sau.

Nuo pirmadienio jau reikės grįžti į mokyklą. Ar nori to? Galbūt jau įpratai mokytis namuose?

Mūsų mokykloje leido pasirinkti. Reikėjo pasižymėti, kas nori grįžti į mokyklą, o kas – likti namuose. Pasižymėjau, kad noriu likti namuose. Nenori rizikuoti sveikata, nors antrą skiepą gausiu jau kitą savaitę. Taip pat jau įpratau mokytis namuose ir man atrodo, kad šiuo metu taip geriau, efektyviau.

Minėjai, kad planuoji stoti į mediciną. Ar tai yra tavo vienintelis pasirinkimas, ar turi ir kitų variantų?

Jau būdama trejų ar ketverių metukų mergaite žinojau, kad noriu būti odontologė. Tai nepasikeitė iki šiol. Esu savanoriavusi ir Greitojoje medicinos pagalboje, turėjau įvairių progų prisiliesti prie medikų pasaulio. Tos patirtys tik sustiprino mano norą tapti gydytoja. Tai yra ta sritis, kurioje matau savo profesinę veiklą. Tuo tarpu kitas veiklas pasilikau laisvalaikiui. Pati žaviuosi įvairiapusiškais žmonėmis, tad ir pati siekiu tokia būti.

Papasakok plačiau apie savanorystę Greitojoje medicinos pagalboje.

Savanoriavau padalinyje, kuris važinėdavo į iškvietimus. Taigi, užduočių gaudavau labai įvairių, priklausomai nuo iškvietimo. Kartais tekdavo matuoti spaudimą, daryti kardiogramas, buvo ir tokių iškvietimų, kur teko daryti dirbtinį kvėpavimą. Savanoriavau ten dvejus metus, iki vienuoliktos klasės. Vėliau nusprendžiau išbandyti savanorystę kitose organizacijose. Neseniai galvojau apie grįžimą į greitąją pagalbą.

Koks tavo santykis su artėjančiais egzaminais? Ar jų bijai?

Jaučiu šiek tiek nerimo. Visgi egzaminams nepradėjau ruoštis paskutiniais mokslo metais. Visąlaik nuosekliai dirbau. Jaučiu malonumą mokydamasi, ieškodama naujos informacijos. Nejaučiu nepasitenkinimo tuo, kad reikia daug mokytis. Manau, svarbu atrasti tai, kas įdomu, ir savo mokymosi metodą.

Kuriems egzaminams jautiesi pasiruošusi geriausiai? Kurie kelia daugiau nerimo?

Planuoju laikyti privalomuosius egzaminus – lietuvių, anglų kalbas, matematiką, taip pat – chemiją ir biologiją. Iš vienos pusės, lietuvių kalba yra viena mėgstamiausių pamokų. Literatūra domėjausi nuo pat mažens. Tačiau jaučiu nerimą, nes nežinau, kokią rašinio temą gausiu. Ramiausiai jaučiuosi dėl biologijos, o nerimauju labiau dėl tiksliųjų mokslų.

Visi šalies abiturientai šiuo metu “sėdi toje pačioje valtyje” – egzaminai, stojimai į aukštąsias mokyklas. Ko jiems palinkėtum?

Linkiu naudotis galimybėmis. Pastebiu, kad daug jaunų žmonių pasiduoda baimėms ir dėl jų praleidžia galimybes realizuoti save. Kitas dalykas, kurį, manau, svarbu akcentuoti, yra nesikoncentruoti vien į mokslus, bet kreipti dėmesį į savo kaip asmenybę, skirti laiko sau ir neužsisėdėti vienoje vietoje. Negalvokite, kad, jeigu neįstosite ten, kur norite, dėl to pasibaigs pasaulis. Neapribokite savęs ir žiūrėkite iš platesnės perspektyvos. Svarbu pažinti save, tobulėti kaip asmenybėms, duoti meilės sau.

* * *

Žurnalą "Kuo būti 2021" internetu galite užsisakyti tiesiai į namus: (pristatymas nemokamas): www.kurstoti.lt/?eshop

Žurnalą galite rasti ir daugumoje prekybos centrų. 

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El. paštas: aiste.borjas@gmail.com