Artėjant ne tik brandos egzaminams, bet ir priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui, daugeliui abiturientų aktualus klausimas, kokių sričių specialistų labiausiai trūksta Lietuvoje, kur galima tikėtis geriausių atlyginimų ir patrauklių darbo vietų.

Labiausiai rinkoje trūksta technologijų srities specialistų

Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius atsako vienareikšmiškai – informacinės technologijos (toliau – IT).

„IT sritis yra patraukli, be to, ji plati. IT – tai ir programinės įrangos kūrimas, testavimas, infrastruktūriniai sprendimai. Jeigu žmogui patinka tikslieji mokslai, tai yra geriausias variantas. Dar verta žiūrėti į IT papildančias sritis, pavyzdžiui, dizainą. IT įmonėse dizainerių paklausa yra didelė, jų atlyginimai aukšti. Daug įmonių Lietuvoje gali pasiūlyti jiems darbo,“ – praktine patirtimi dalijasi K.Blaževičius.

Tai lemia visame pasaulyje vykstanti ekonomikos transformacija, pereinant nuo rankų darbo link automatizuotų sistemų. Kita priežastis – daugybė užsienio IT įmonių, atidarančių biurus Lietuvoje, gera lietuvių IT specialistų reputacija tarptautiniame kontekste.

„CV online“ darbuotojų atrankos įmonės marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat išskiria technologines, tiksliųjų mokslų specialybes. Ji pripažįsta, kad pirmoje vietoje pagal darbo pasiūlymų kiekį jau kelis metus laikosi IT sritis, tačiau išskiria ir daugiau paklausių profesijų.

„Lietuva iš Baltijos šalių išsiskiria stipriu gamybos sektoriumi. Šalis pritraukia daug užsienio investuotojų. Reikia plataus spektro gamybos darbuotojų, gamybos linijos operatorių, technologų, inžinierių. Gamybos pramonės sričių – visa puokštė: elektronika, medienos apdirbimas, baldų pramonė, tekstilė, maisto gamyba, chemija. Viskas sukasi apie technologijas. Stipri šalies ekonomikos dedamoji dalis yra prekyba. Reikalingi tiekimo, prekių užsakymo, eksporto, importo vadybininkai,“ – teigia R.Karavaitienė.

Abu pašnekovai mini ir skaitmeninės rinkodaros sritį, labiau patrauklią linkusiems į humanitarinius ir socialinius mokslus. Tikėtina, kad šios srities specialistų poreikis išliks aukštas dar ne vienerius metus.

Rita Karavaitienė taip pat pastebi augantį finansų, ekonomikos, verslo analitikų, medicinos darbuotojų poreikį Lietuvos įmonėse.

Kokiais kriterijais remiantis rinktis specialybę?

R.Karavaitienė teigia, jog pirmiausiai reikia galvoti, kur esate stiprus, kurios sritys jums įdomios.

„Jei pasirinkimas bus padarytas, remiantis asmeninėmis stiprybėmis ir interesais, tai atsiras ir darbo, bus ir geras atlyginimas. Taip yra todėl, kad žmogus be jokios prievartos domisi ta sritimi, siekia tobulėti, augti, būti geriausiu,“ – mano specialistė.

Ji taip pat pabrėžia, jog, remiantis tyrimais, tik nedidelė dalis aukštųjų mokyklų absolventų dirba pagal specialybę. Taip, jos manymu, nutinka dėl neteisingų pasirinkimo kriterijų.

„Dažnai žmogus renkasi specialybę, motyvuodamas tuo, kad taip liepė tėvai arba ten stoja draugai, tai ir aš stosiu. Tai - neracionalios priežastys. Vėliau dažnai nutinka, kad, pasimokęs 4 metus, žmogus supranta, kad tai visai ne jo sritis. Reikėtų galvoti, kad darbą reikės dirbti pačiam, tad ir rinktis reikia tai, kas pačiam patinka. Darbų yra visa begalybė. Visuomenėje turi būti kažkas, kas statys namus, kas ties kelius, kas gamins maistą ir patenkins įvairiausiaus poreikius,“ – svarsto R.Karavaitienė.

Ji skatina abiturientus nebijoti sau pripažinti, kas jiems iš tiesų patinka. Tai yra daug geriau nei remtis kitų nuomonėmis ar prestižo, mados kriterijais.

Tėvų nuomonės atžvilgiu skeptiškai nusiteikęs ir K.Blaževičius. Pasak jo, per 20 – 30 metų rinka labai pasikeitė, tad visų pirma reikia turėti savo galvą ant pečių. Jis siūlo remtis faktais, o ne kažkieno nuomonėmis.

„Rekomenduoju patiems atlikti rinkos tyrimą, o ne tik klausytis žmonių, kurie „kažką girdėjo, kažką matė“. Moksleiviai dažniausiai žiūri universitetų tinklalapius, bet svarbu panagrinėti ir darbo skelbimų portalus, pasidomėti, kokių darbo pasiūlymų yra daugiausiai, kokie atlyginimai ten mokami, kokie darbdavių reikalavimai. Taip konkrečiai matysite, ką galite dirbti baigę studijas ir koks atlyginimas jūsų laukia. Jeigu matote sritį, kur daug darbo pasiūlymų, patrauklios įmonės, geri atlyginimai, einate tinkama linkme,“ – pragmatišku požiūriu dalijasi karjeros specialistas.

Svarbiau nei mokslo rezultatai yra praktinė patirtis

Paklausti, ar, baigę Lietuvos aukštąsias mokyklas, absolventai išeina pasiruošę darbo rinkai, ar atitinka darbdavių lūkesčius, abu specialistai pabrėžia, jog tai priklauso nuo paties studento ir jo veiklos per studijų metus.

„Geriausiai pasiruošę išeina tie, kurie, studijuodami pradeda ir dirbti. Taip derinama teorija su praktika. Ne tik įgyjamas diplomas, bet ir darbinė patirtis. Jei, baigęs universitetą tik ieškaisi pirmo darbo, už tave jau bus geresnių ir bus sunkiua įrodyti savo vertę. Darbdaviams pagrindinis kriterijus yra darbo patirtis. Taigi, pasiruošimas priklauso nuo paties žmogaus, kiek jis bus aktyvus ir sieks išbandyti specialybę praktikoje, nelaukdamas diplomo,“ – situaciją vertina „CV online“ marketingo vadovė.

Jai antrina K.Blaževičius, pateikdamas pavyzdį iš savo mėgstamos IT srities.

„Nemažai įmonių siūlo studentų programas, kur jie gali dirbti lanksčiu grafiku 0.5 ar 0.7 etato komandoje su jau baigusiais mokslus darbuotojais. Toks žmogus, baigęs studijas, jau yra visiškai savarankiškas darbuotojas. Tačiau, jei asmuo per 4 studijų metus neturi jokios praktinės patirties, jis yra mažiau konkurencingas. Noras dar mokantis įgyti praktinės patirties yra esminis faktorius. Net ir 0.25 etato pusiau apmokama praktika yra geriau negu nieko. Praktika yra daug labiau vertinama nei geri mokslo rezultatai,“ – teigia „Indigroup“ įmonės vadovas.

Nemokamos studijos nėra geras pasirinkimo kriterijus

Karjeros atrankos specialistai nemano, jog mažėjantis valstybės finansuojamų vietų skaičius aukštosiose mokyklose daro neigiamą įtaką moksleiviams ir jų pasirinkimams. Priešingai, mokamos studijos skatina jauną žmogų atsakingiau apgalvoti savo pasirinkimą.

„Nemokamos studijos atveria galimybes, bet kartu ir iškraipo rinką. Kai kurie jaunuoliai yra linkę rinktis studijas tik dėl to, kad jos nemokamos. Jei žmogus renkasi studijas, su kuriomis iš tiesų sieja savo ateitį, nori toje srityje daryti karjerą, tai verta į tai investuoti. Jeigu siekiama įstoti ten, kur nemokamai, bet su ta specialybe nesiejama ateitis, nėra ko „deginti“ valstybės pinigų,“ – tvirtą poziciją šiuo klausimu išreiškia R.Karavaitienė.

M.Blaževičius įsitikinęs, kad net mažesnes finansines galimybes turintys studentai gali rasti išeičių, kaip susimokėti už studijas. Jo nuomone, įmanoma pradėti užsidirbti savo srityje jau nuo antro kurso. Perspektyviose srityse, kaip IT, pusės etato atlyginimo gali užtekti padengti studijų kaštams ir ne tik.

* * *

Žurnalą "Kuo būti 2021" internetu galite užsisakyti tiesiai į namus: (pristatymas nemokamas): www.kurstoti.lt/?eshop

Žurnalą galite rasti ir daugumoje prekybos centrų. 

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El. paštas: aiste.borjas@gmail.com