Vakar Vyriausybė nusprendė nuo gegužės 3 d. grąžinti abiturientus į mišrų mokymą. Pagal moksleivių sąjungos altliktos apklausos rezultatus mokyklų bendruomenių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria – apie 65 – 70 proc. jų pasisako už grįžimą prie kontaktinio mokymo, likusieji – abejoja. Kaip jūsų mokyklos bendruomenė vertina abiturientų grįžimą į mokyklas?

Arūnas Serneckas. Abiturientai mūsų mokykloje noriai dalyvauja konsultacijose. Iš jų pasisakymų ir nuotaikų matau, kad mokiniai nori grįžti. Tačiau mokytojai nerimauja dėl savo saugumo. Dauguma jų kol kas yra gavę tik pirmąjį skiepą. Dėl moksleivių skiepijimo situacija nėra aiški. Buvome sudarę skiepijamųjų sąrašą, kuriame buvo 100 iš 152 abiturientų, tačiau nežinome, ar visi atėjo skiepytis. Kiek žinau, dalis tų, kuriems buvo pasiūlyta “Astra Zeneca”, atsisakė. Po savaitės buvo skiepijama “Pfeizer” vakcina. Neturime informacijos, ar jie pakliuvo į sąrašą, ar juos kvietė skiepytis.

Mindaugas Danilevičius. Visų pirma, kalbant apie vakcinaciją ir testavimą, iš vienuolikos abiturientų tik du sutiko testuotis ir vakcinuotis. Dalis atsisakė siūlomos “Astra Zeneca” vakcinos. Tai nėra keista, kai viešojoje erdvėje sklando tiek prieštaringos informacijos. Kai kurių mokinių tėvai nenori leisti moksleiviams skiepytis, motyvuodami tuo, kad jaunimas ir taip perserga lengvai, be komplikacijų. Vien iš to sprendžiant, mokiniai į grįžimą prie kontaktinio mokymo žiūri skirtingai. Dalis sutinka grįžti, kiti nori likti namuose. Tai rodo, kad baimių yra. Mokytojai linkę prisitkaityti prie mokinių poreikių.

Ar jau numatėte, kaip organizuoti mokymą mišriu būdu?

Arūnas Serneckas. Ministerijos tinklalapyje skelbiamame teisės akte nurodyta, kad abiturientai bus mokomi mišriu būdu, kai ne mažiau kaip 50 proc. pamokų vyksta kontaktiniu būdu. Abiturientai, skirtingai nuo pradinukų, mokosi ne klasėmis, o grupėmis. Kiekvienas turi savo individual tvarkaraštį. Turime 6 abiturientų klases. Pavyzdžiui, vienoje lietuvių kalbos pamokoje gali susirinkti moksleiviai iš visų šešių klasių, kitoje – tik iš trijų klasių. Anglų kalbos pamokos vyksta mažomis grupelėmis, tad ten moksleiviai iš įvairių klasių dar labiau susimaišo. Neaišku, kas slepiasi po formuluote “mišrus būdas”. Ar tai reiškia, kad dalis abiturientų eina į mokyklą vieną savaitę, kita dalis – kitą. Jeigu taip, tai neaišku, kaip tai reikėtų įgyvendinti praktiškai, atsižvelgiant į individualius mokinių tvarkaraščius. Be abejo, mes esame kūrybingi ir ką nors sugalvosime, bet tai bus improvizacija. Tai yra didžiulis iššūkis ir reikia aiškaus atsakymo iš švietimo skyriaus. Jeigu būtų numatomas grįžimas į kontaktinį mokymą šimtu procentu, būtų aišku.

Mindaugas Danilevičius. Jeigu turimas omenyje hibridinis mokymasis, mums taip yra ne naujiena. Jį taikėme, kai vienai pradinių klasių moksleivei teko izoliuotis. Mokytojo žodžiais tariant, sekėsi visai neblogai. Tuo džiaugiasi mokytoja, mokinė ir jos mama. Toks mokymas yra naudingas. Tačiau reikalinga viena smulkmena – didelės rezoliucijos kamera, kuri kainuoja daugiau nei 900 eurų. Kai kurios turtingesnės mokyklos jų turi daugiau ir plačiau taikyti tokį metodą. Mes turime tik vieną.

Kokių dar sunkumų ir iššūkių, susijusių su sprendimo įgyvendinimu, įžvelgiate?

Arūnas Serneckas. Kitas klausimas yra mokytojų darbo organizavimas. Jei mokytojai grįš pamokų abiturientams vesti į mokyklas, vadinasi jie turės iš kabineto vesti ir nuotolines pamokas žemesniųjų klasių moksleiviams. Jiems visiems namuose yra paruošta įranga – po du ekranus, mokymo medžiaga ir kt. Per pusę metų nuotolinio darbo jie įsirengė darbo vietas namuose.

Galiausiai, didžiausias iššūkis būtų, jeigu po gegužės 22 dieną paaiškėtų, kad kurioje nors grupėje mokiniui ar mokytojui buvo nustatytas covid-19. Tada grupei teks izoliuotis. Ką daryti mokiniui, kuriam jau birželio pradžioje prasideda egzaminai?

Po daug mėnesių trukusio nuotolinio mokymo moksleiviams bus reikalinga adaptacija, grįžus į kontaktinį mokymą. Ar tinkama skirti laiko adaptacijai, likus mėnesiui iki egzamino, yra klausimas.

Mindaugas Danilevičius. Didžiausias iššūkis bus organizuoti mokytojų darbą, kuomet abiturientai mokysis kontaktiniu būdu, o likusiųjų klasių moksleiviai – nuotoliniu. Mokytojas po savo pamokų dar turi vesti konsultacijas. Kyla klausimas, kaip jas išdėlioti mokytojų tvarkaraščiuose, kad jie be didelės įtampos ir nuovargio galėtų pravesti pamokas, turėti laiko atsipūsti ir padirbėti kartu ties kokybiškomis konsultacijomis. Šuoliavimas tarp nuotolinių, kontaktinių pamokų bei konsultacijų, neigiamai veikia mokytojų psichologinę savijautą. Viskas įmanoma, tačiau bus įtampų. Moksleiviai, dirbantys nuotoliniu būdu, yra įpratę kreiptis į mokytojus, net ir pasibaigus pamokai. Jei turi klausimų, jie siunčia juos raštu ar skambina mokytojui. O perėjus prie mišraus mokymo, tai nebebus taip paprasta.

Ar manote, kad trys savaitės kontaktinio mokymo gali iš esmės pakeisti abiturientų pasiruošimo egzaminams kokybę?

Arūnas Serneckas. Abejoju. Žinių prasme, tuo metu vyksta medžiagos kartojimas, ką mes darome jau dabar, konsultacijų metu. Tos kelios savaitės tikrai bus pilnos įtampos. Tiek dėl saugumo, tiek dėl vaikų pavežėjimo, maitinimo organizavimo. Taip pat didelis rūpestis bus dėl mokytojų – kad jie išliktų saugūs ir ramūs. Netikiu, kad išvarius mokinius iš  komforto zonos kelioms savaitėms, bus daug naudos. Kai kuriems iš jų tų trijų savaičių prireiks vien adaptacijai prie pasikeitusių sąlygų. Vis kalbinu abiturientus, ateinančius į biblioteką. Prieš metus per karantiną moksleiviai masiškai norėjo grįžti į mokyklas. Dabar dauguma sako, kad viskas gerai, įprato, atsiradusių kontaktinių konsultacijų jiems pakanka. Į mokyklą, geriausiu atveju, norėtų grįžti apie pusė. Neaišku, kaip bus. Manau, kad reikalas yra pavėluotas ir neaišku, ar sprendimas šiuo metu yra prasmingas.

Mindaugas Danilevičius. Tai yra individualu. Mokiniams, kurie rimtai mokosi, tai duos naudos, padės susidėti taškus ant „i“. O tiems, kurie yra abejingi, tai, kaip sakoma liaudyje, jei neprivalgei – neprilaižysi. Kita vertus, vaikai yra lankstūs pokyčiams. Jie adaptuojasi labai greitai. Svarbiausia, kad jie turėtų normalų mokymosi ritmą. Jeigu mokymasis bus apsunkintas apribojimais, pavyzdžiui, galės mokytis tik po keletą mokinių, kils klausimas, kaip organizuoti mokytojų darbą.

* * *

„Kur stoti“ atnaujintą konkursinio balo skaičiuoklę rasite čia:

https://www.kurstoti.lt/kbs#/

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El.paštas: aiste.borjas@gmail.com