Ilgą laiką informacija apie specialistų poreikį buvo prognozuojama, galima sakyti, tik apčiuopomis – dažniausiai remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, kokių sričių specialistų daugiausiai užsiregistravo kaip ieškantys darbo, ir kokių sričių darbuotojų labiausiai pasigenda darbdaviai.
Bet štai aiškėja, jog planuojant karjerą verta išsyk nusimatyti ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas – magistrai greičiau randa darbą ir uždirba daugiau, nei bakalaurai.
Duomenų apie įsidarbinamumą – jau daugiau
Aukštosios mokyklos dažniausiai ir pačios renka informaciją apie tai, kaip sekasi baigusiems, kiek jų įsidarbina per pirmąjį pusmetį ar metus.
Tačiau dar pernai Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, KTU rektorius Petras Baršauskas apgailestavo, jog gauti detalesnės informacijos apie absolventus varžo asmens duomenų apsaugos įstatymai.
„JAV universitetai, siekdami įvertinti savo studijų kokybę, seka, kaip kyla jų absolvento karjera ir kaip kyla jo atlyginimas. Mes tokių duomenų neturime. O būtų galima pasakyti, ar universitetas produktyvus, o gal visi jo absolventai dirba Londono baruose“, - dar pernai emocingai kalbėjo P.Baršauskas.
Laimei, šioje srityje jau esama pirmųjų gerų pokyčių.
Naujausias iš jų – tyrimas, kaip įsidarbino pernai baigę aukštąsias. Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko pirminę specialistų kvalifikacijos žemėlapio – 2013 m. absolventų įsidarbinamumo – analizę.
Magistrai paklausesni ir uždirba daugiau
„Iki šiol buvo matuojamas studijų procesas, buvo stebima, kaip jis vyksta. Dabar pirmą kartą mes einame visai kitu keliu ir matuojame rezultatą, – pranešime spaudai cituojamas švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministras, 2013 m. absolventų užimtumo duomenys demonstruoja išsilavinimo svarbą – magistrai įsidarbinamumu ir uždarbiu lenkia bakalaurus, o pastarieji – kolegijų absolventus.
Pirminės analizės rezultatai rodo, kad kolegijų ir universitetų absolventai, baigę studijas, įsidarbina gana greitai, jų užimtumas viršija bendrą Lietuvos įsidarbinamumo lygį. Iškart po studijų jie paprastai gauna mažesnį nei vidutinis atlyginimą.
2013 metų magistro studijų absolventai, praėjus metams po studijų baigimo, vidutiniškai uždirbo daugiau už tų pačių metų bakalauro studijų absolventus, nors atstumas tarp magistro ir bakalauro laipsnio absolventų atlyginimų laikui bėgant yra linkęs mažėti.
Daugiausiai galimybių įsidarbinti turi saugos paslaugų, kompiuterijos, architektūros ir statybos, žurnalistikos ir informacijos, matematikos ir statistikos, teisės, socialinių ir elgsenos mokslų, verslo ir administravimo, inžinerijos ir inžinerinių profesijų, fizinių mokslų, aplinkosaugos ir transporto paslaugų magistrai.
Viena iš priežasčių – didesnė jų darbo patirtis, nes studijuodami ilgiau jau dažniausiai ir dirba, bei didesnis žinių lygis. Bet netgi darbo patirties neturintys magistrai uždirba daugiau, nei bakalaurai.
Ieškomiausi tebėra kompiuterijos specialistai
Vertinant įsidarbinamumą pagal studijų sritis, labiausiai išsiskiria kompiuterijos specialistai – būtent jie geriausiai įsitvirtina darbo rinkoje.
Praėjus metams po studijų baigimo visų pakopų šios srities 2013 m. absolventai gavo didesnį užmokestį nei šalies vidutinis atlyginimas ir buvo geriau įsidarbinę nei bendras šalies užimtumo lygis. Galimybių įsidarbinti šioje srityje turi netgi profesinio mokymo absolventai.
Teisininkų, gyvosios gamtos mokslų kolegijų ir bakalauro studijų absolventų galimybės įsidarbinti įvertintos kaip menkos.
Teisės studijas baigusių absolventų įsidarbinimas ir atlyginimas stipriai priklauso nuo jų išsilavinimo lygio. Magistro studijas baigę teisininkai įsidarbina lengviau ir uždirba daugiau nei šalies vidurkis, o bakalauro studijas baigę teisininkai uždirba mažiau nei vidutinis lietuvis ir darbą randa sunkiai.
Tyrimas pakoregavo ir profesinių mokyklų prognozes: aiškėja, jog šių mokyklų absolventų atlyginimai baigusiųjų aukštąsias atlyginimams ir įsidarbinimo galimybėms neprilygsta – ir dėl jauno baigusiųjų amžiaus, ir dėl kvalifikacijos skirtumo.
Sukurti specialistų kvalifikacijų žemėlapį numatyta 2012–2016 m. Vyriausybės programoje. Pirminei žemėlapio analizei pabaigti prireiks dar kelių mėnesių, vėliau tikimasi ją išplėsti papildomais duomenimis. Kad būtų galima rinkti duomenis nuolatinei analizei, būtina Švietimo įstatymo pataisa, šiuo metu svarstoma Seime.
„Kol išsimokysite – oras bus pasikeitęs“
Vos paskelbus pirmuosius tyrimo rezultatus interneto portaluose pasipylė komentarų, kuriuose aukštųjų mokyklų absolventai dalijasi darbo paieškų Lietuvoje patirtimi. Ištaisę klaidas, kai kuriuos komentarus cituojame:
„Kažkokia neteisybė parašyta. Aplinkosaugos srityje visiškai neįmanoma įsidarbinti. Na kokie 3 – 4 žmonės per visą Lietuvą per metus gal ir priimami. Ir algos po 600 eur. Kaži ar atrodys kam viliojančiai“.
„Taip ir gyvenam. Studijuojam ne tą, ką norim, o tą, kas mums atneš pinigų. Todėl normalių specialistų ir mažėja, liurbiai sustoja ten, kur gerai uždirba, nors patys nieko nesugeba, o va pavyzdžiui į slaugytojus, greitąsias eina tik vienas kitas protingas, kuris tiki, kad iš tokių atlyginimų gyvens normaliai“.
„Tokioje šalyje, kur oras, politika ir įstatymai keičiasi kasdieną -NEĮMANOMA prognozuoti, ko reikės po 5 metų. O tiek dažniausiai reikia specialybei įsigyti. Kažkada perspektyvios buvo žemės ūkio specialistų, gydytojų, teisininkų, statybų inžinierių profesijos, o dabar niekam nebereikia? Kol išsimokysite – oras bus pasikeitęs“.
Prognozėmis iš tiesų aklai pasikliauti neverta – tačiau aptartasis MOSTA tyrimas ir nėra prognozė – veikiau, esamos padėties nusakymas.
Garantijos – nėra, yra tik tikimybė
Lygiai taip pat esamą padėtį nusako Lietuvos darbo biržos (LDB) skelbiami Paklausių profesijų bei specialybių dešimtukai. Štai šiuo metu Lietuvoje reikia tokių specialistų: pardavimo vadybininkų ir agentų, administratorių, buhalterių, apskaitininkų, sandėlininkų, bendrosios praktikos slaugytojų, socialinių darbuotojų padėjėjų, projektų vadovų.
Tačiau ar būtent šių specialistų dešimtukas išliks nepakitęs iki kol dabartiniai abiturientai baigs studijas – garantijų nėra.
„Garantijų pasaulyje nėra, yra tik tikimybė. Garantuoti darbo negali nei turtingi tėvai, nei puikūs mokslo rezultatai, blizgantys diplomai. Tačiau taip, jie padidina tikimybę gauti gerą darbą“, – kiek anksčiau yra pastebėjęs LDB darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis.
Svarstant apie specialistų paklausą, tendencijos – tiek pasaulinės, tiek lietuviškos – akivaizdžios. Pasaulis keliasi į virtualią erdvę, kuriai aptarnauti reikia vis daugiau IT specialistų, programuotojų. Ateityje taip pat augs paklausa moderniųjų, aukštųjų technologijų specialistų, inžinierių. Kita amžinoji profesija – medicina. Todėl, ko gero, didesnį dėmesį reikia skirti tiksliesiems mokslams, technologijų, fizikinių ir gamtos mokslų studijoms.
„Stebėdami situaciją darbo rinkoje, galime teigti, jog aukštos kvalifikacijos specialistai visada ras sau darbo vietą. Darbo rinkoje dažniausiai trūksta tų sričių specialistų, kur parengimas yra sunkus, reikalaujantis daug darbo ir pastangų. Ir atvirkščiai – studijos, kuriose lengvai, neįdedant daug pastangų, gaunamas diplomas, tikrai neužtikrins darbo vietos“, – pabrėžė specialistas.
Ką dar galima spėti padaryti?
V.Maksvytis pataria apie karjeros galimybes svarstyti dar besimokant: pabendrauti su ketinamos studijuoti srities profesionalais, dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje – tokiu būdu įgyjamos ne tik reikalingos pažintys, bet ir naudingos socialinės kompetencijos, kaip bendravimas su publika, drąsa ir t.t.
„Žinokite, ko norite – tam lankykitės karjeros planavimo seminaruose, studijų mugėse, karjeros centruose; svarbiausias patarimas ieškant darbo – eikite į žmones – nebijokite kalbėtis akis į akį; mokykitės kalbų; prisiimkite atsakomybę už aplinkybes ir jas keiskite – tik tokiu būdu galima judėti į priekį ir siekti savo tikslų“, – patarė specialistas.
