Pamenate frazę – „Nesielk su kitu taip, kaip nenorėtum, kad elgtųsi su tavimi“? O kad kiekvieno iš mūsų gyvenime tai būtų pagrindinis veiklos principas! Tiesiog - elgesio norma! ... gyvenimas būtų kur kas gražesnis.
O jei šią frazę, kaip elgsenos normą perkeltume į verslo lygį, o jei į valstybės valdymo, į tarpvalstybinį ...
Dar prieš pustrečio tūkstančio metų senovės graikų gydytojas Hipokratas žodžiais: Primum non nocere (svarbiausia yra nepakenkti), nusakė svarbiausią specialisto atsakomybę. Akivaizdu, kad visais laikais žmonijai panašūs dalykai rūpėjo. Tačiau dabar neabejotinai atėjo metas kai klausimai susiję su ekonominiais, socialiniais ir aplinkos iššūkiais tapo tiek aktualūs, kad nuo jų nusigręžti reikštų tiesiog išnykti arba būti sunaikintam.
Klimato kaita, senkantys gamtiniai ištekliai, socialinė atskirtis, ekonomikos krizės rodo, kad dabartinis visuomenės vystymosi modelis reikalauja esminių pokyčių. Vis jautresnė šiais klausimais tampa visuomenė, vis griežtesnė – valdžia. Tai reiškia, kad su tuo susijusios problemos tampa vis svarbesnės ir verslui.
Brandžiose visuomenėse jau nebediskutuojama, kad tiek maža visuomenės ląstelė - šeima, tiek didelis ekonomikos žaidėjas - verslas, savo gyvavime turi vadovautis darnaus vystymosi principais. Darnus vystymasis – poreikių tenkinimas be žalos ateities kartoms tenkinti savuosius.
Kiekvieną kartą išgirdę kokių iškilių visuomenės veikėjų kvietimą verslui „darniai sugyventi su gamta, žmonėmis, valstybe“, sulaukiame paaiškinant ne vieną priežastį, kodėl turėtume taip daryti.
Netrukus ir Lietuvoje (kaip beje yra ne vienoje pasaulio šalyje) verslo įmonės bus gerbiamos ne už ekonominius verslo pasiekimus, o už tai, kad juos pasiekė darniai. Jau ne vienerius metus auga specialistų poreikis, kuriuos galima pavadinti pagarbos įmonei valdytojais.
Perfrazuojant pasaulinio garso vadybos guru Peterį Druckerį, įmonės egzistuoja visuomenėje ir ekonomikoje, o ne, kaip įmonės dažnai galvoja, vakuume. Įmonės daro didžiulius poveikius, iš kurių nemaža dalis žalingi visuomenei, gamtai, ekonomikai. Bet kuri visuomenė ar ekonomika žalingus poveikius darančią organizaciją gali likviduoti. Įmonė yra toleruojama ir egzistuoja tik tol, kol ekonomika ir visuomenė mano, kad ji atlieka būtiną, naudingą ir produktyvų darbą.
Verslo atstovai nuolat skundžiasi dėl visuomenės priešiškumo pelnui. Jie retai kada suvokia, kad jie patys dėl to kalti: jie nepaaiškina visuomenei kodėl egzistuoja pelnas, kokį vaidmenį jis atlieka. Visuomenė girdi tik pelno motyvą, bet ne jo pateisinimą. Tai kodėl ji turėtų toleruoti pelno troškimą?
Be abejo, pastaruoju metu žiniasklaidoje socialinės atsakomybės tema tiek eskaluojama, jog dažnai atrodo, kad tai dar viena greitai praeisianti mada. Bet taip yra to, kad verslas rasti dermę su jį supančia aplinka bando taip, kaip išeina, taip, kaip daro kiti ir yra madinga. Įmonės vystymasis tol nebus iš ties darnus, kol jo valdymas nebus perduotas į tam reikalingas kompetencijas turinčių specialistų rankas.
Jau šiais metais, t. y. 2013, Šiaulių universitetas kartu su Vroclavo universitetu pradeda vykdyti bendrą 3,5 metų trukmės bakalauro studijų programą „Ekonomika ir darnus verslas“. Rengdami šią jungtinę studijų programą, abiejų universitetų atstovai kaip tik ir ieškojo geriausių būdų ir sąlygų paruošti tokius specialistus, kurie valdant ekonominius įmonės procesus gebėtų
užtikrinti darną. Būtent jų atsakomybė būtų užtikrinti, kad įmonė veiktų vadovaujantis pagarbos žmogui, gamtai, valstybei vertybiniais principais ir taip pelnyti įmonei visuomenės pagarbą.
Tokių sąlygų, kokios laukia įstojusių šiais metais, negali nepavadinti išskirtinėmis.
- Studentas, įstojęs į Šiaulių universitetą, baigia dar ir Vroclavo, ir sėkmingai pabaigęs studijas gauna Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomą.
- Specialiai šiai studijų programai yra įrenginėjamos auditorijos, pritaikytos efektyviam komandiniam darbui. Jose bus įrengta distancinio mokymosi įranga, reikalinga kokybiškam darbui kartu su Vroclavo universiteto specialistais.
- Vienus metus studijos vyks viename seniausių ir gražiausių Lenkijos miestų Vroclave. Vroclavas yra pastatytas ant 12 salų, kurias jungia 112 tiltų, todėl jis dažnai vadinamas “Mažąja Venecija”. Miestas vilioja unikalia architektūra, pasaulinio lygio festivaliais ir intensyviu naktiniu gyvenimu. Vroclavo universitetas (Uniwersytet Wrocławski) - 300 m. akademines tradicijas puoselėjantis universitetas, davęs pasauliui 9 Nobelio premijos laureatus. Šiuo metu universitetas turi 10 fakultetų, kuriuose studijuoja daugiau kaip 40000 studentų iš įvairių pasaulio šalių. Lenkijos 90 aukštųjų mokyklų reitinge universitetas užima 7-ąją vietą (2012 m.).
- 20 geriausių studentų, įstojusių 2013 metais, net negavusių studijų krepšelio, už studijas mokėti nereikės. Jiems taip pat bus kompensuojamos kelionės į Vroclavą išlaidos, taip pat Vroclavo universiteto bendrabučio nuomos kaina.
E. Petukienė
M. Damkuvienė
Jungtinę studijų programą dalinai finansuoja Europos socialinis fondas
